Šunis, kates ir šeškus laikantys Lietuvos gyventojai privalo savo augintinius paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Tai reikia padaryti per nustatytą terminą – per 4 mėnesius nuo gyvūno atvedimo, tačiau ne vėliau kaip prieš perduodant jį kitam savininkui ar laikytojui.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad ši procedūra svarbi ne vien dėl teisės aktų reikalavimų. Jei augintinis pasiklysta, mikroschema ir registre esantys duomenys gali gerokai padidinti tikimybę, kad jis bus atpažintas ir grąžintas šeimininkams.
Ženklinimas atliekamas greitai ir nesudėtingai. Jį gali atlikti veterinarijos gydytojas arba reikiamą kvalifikaciją turintis ženklintojas. Gyvūną būtina ne tik paženklinti, bet ir užregistruoti.
Net namuose laikomas augintinis gali pabėgti
Kai kurie žmonės mano, kad mikroschema nereikalinga katėms, kurios niekada neišeina į lauką, ar šunims, retai paliekantiems namus. Vis dėlto Aplinkos ministerijos skelbiami duomenys rodo, kad net ir namuose laikomas gyvūnas gali netikėtai išsprūsti pro duris.
Kasmet į Lietuvos gyvūnų prieglaudas patenka daugiau kaip 15 tūkst. šunų ir kačių, tačiau jų šeimininkams grąžinama tik apie 15 proc. gyvūnų. 2026 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Gyvūnų augintinių registre buvo įrašyta 180 tūkst. kačių, 317 tūkst. šunų ir 538 šeškai.
Ženklinimas ir registracija taip pat padeda mažinti bešeimininkių gyvūnų skaičių, kovoti su nelegalia prekyba augintiniais bei palengvina keliones su keturkojais.
Kur kreiptis radus pasiklydusį gyvūną?
Radus pasiklydusį augintinį, jį reikėtų nuvežti pas veterinarijos gydytoją, ženklintoją arba į gyvūnų prieglaudą. Ten bus patikrinta, ar gyvūnas turi mikroschemą.
Jeigu gyventojas negali gyvūno laikinai priglausti, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės, kurioje jis rastas, administraciją. Ji padės organizuoti laikinąją globą. Jei per dvi savaites šeimininkas neatsiranda, gyvūnu toliau rūpinasi globėjas ir jam ieškoma naujų namų, nurodė Aplinkos ministerija savo „Facebook“ paskyroje.
