Nutrūkusi sausgyslė, insultas ar infarktas nebūtinai reiškia aktyvaus gyvenimo pabaigą. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, neurologo Jono Girskio teigimu, grįžti prie įprastos veiklos gali padėti ne stebuklai, o kantrybė, žinios ir kryptinga reabilitacija.
Daugiau kaip 45 metus su judėjimo sutrikimais dirbantis specialistas sako pats galintis parodyti, kiek daug kartais pajėgia žmogaus organizmas.
Sportuojančiam gydytojui po varžybų buvo nutrūkusios trys sausgyslės, todėl jis kurį laiką negalėjo valdyti rankos. Po mėnesio atliktas magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad sausgyslės buvo nutolusios nuo kaulo maždaug 4 centimetrus, tad jų prisiūti nebuvo įmanoma. Jam pasiūlyta dirbtinio sąnario operacija.
Vis dėlto, pasitelkęs medicinos ir biomechanikos žinias, J. Girskis pasirinko kitą kelią. Jis teigė visiškai atsistatęs, vėl žaidžiantis ir nejaučiantis jokių sutrikimų. Gydytojo vertinimu, šiuolaikinė medicina gali labai daug.
Operacija ne visuomet yra vienintelė išeitis
Pasak J. Girskio, žmonės neretai pernelyg greitai patiki, kad po traumos ar ligos tam tikrų judesių ar veiklos jau nebegalės atlikti.
Gydytojas ragina aklai nesusitaikyti su teiginiais, kad dėl disko išvaržos ar nutrūkusios sausgyslės žmogus nebegali judėti. Jo aiškinimu, gamta kiekvienam raumeniui suteikė ne vieną funkciją ir apdovanojo jį pagalbininkais.
„Toje akcinėje bendrovėje, kuri vadinasi raumenų kaulų sistema, reikia surasti pačius blogiausius „darbuotojus“, kurie atėję į darbą nedirba, o krapšto nosį ir geria kavą“, – vaizdingai sakė gydytojas.
Nutrūkus sausgyslei, raumuo nebegali atlikti įprasto judesio, nes nebėra pritvirtintas prie kaulo. Tačiau, J. Girskio teigimu, dalį funkcijos gali perimti kiti, pagalbiniai raumenys.
Specialistas apgailestavo, kad kai kurie žmonės nedelsdami renkasi operaciją. Jei pats nebūtų dirbęs su raumenų ir kaulų sistema, jis, kaip teigė, galbūt būtų pasikliovęs vien gydytojų rekomendacijomis. Tokiu atveju dabar galėtų turėti dirbtinį sąnarį ir mažesnę judesių amplitudę, o šiandien, jo teigimu, išlaikė visą judesių amplitudę.
Reikia gydyti ne sveikus, o sutrikusius raumenis
Kalbėdamas apie reabilitaciją, J. Girskis kritiškai vertino patarimą tiesiog daugiau sportuoti. Pirmiausia, jo nuomone, būtina nustatyti, kuri sistemos dalis neveikia tinkamai.
Gydytojas pabrėžė, kad bendros mankštos nepadeda išspręsti visų medicininių problemų. Jei žmogus serga, jam yra nutrūkusi sausgyslė ar nustatyta disko išvarža, pirmiausia reikia reabilituoti sutrikusią sistemą, o ne treniruoti sveikus raumenis.
J. Girskis raumenų ir kaulų sistemą palygino su įmone, kurioje reikia rasti „darbuotojus“, kurie neatlieka savo pareigų. Pasak jo, nustačius šiuos raumenis ir kryptingai su jais dirbant, galima atkurti kūno biomechaniką.
Būtent todėl, jo teigimu, dalis pacientų nusivilia mankštomis: jie atlieka pratimus, tačiau treniruoja sveikus raumenis, o tikroji problema lieka nepaliesta.
Specialistas sakė, kad pirmiausia reikia surasti tai, kas negeba atlikti savo funkcijos. Tik tuomet, kai kūnas atsigauna ir jo „važiuoklė“ sutvarkyta, galima grįžti į sporto klubą bei lavinti fizinį pasirengimą. Iki tol pacientas turi atlikti reabilitacijos „namų darbus“.
Po insulto reabilitacija nesibaigia praėjus metams
Insultas ir infarktas yra vienos sudėtingiausių būklių, po kurių žmogui kartais tenka mokytis gyventi iš naujo. J. Girskio teigimu, klaidinga manyti, kad reabilitacija turi konkrečią pabaigos datą. Ji taip pat turi apimti gyvensenos ir ligos rizikos veiksnių koregavimą.
Insulto metu kraujagyslę užkemša krešulys, todėl tam tikra smegenų dalis negauna deguonies, o joje pradeda vystytis nekrozė, arba smegenų infarktas. Panašus procesas vyksta ir širdyje, kai užsikemša vainikinė arterija ar viena iš jos šakų – tuomet ištinka miokardo infarktas.
Gydytojas pabrėžė, kad po insulto ar infarkto išlieka tie patys rizikos veiksniai. Reabilitacijos metu ir grįžus namo būtina tęsti gydymą: esant padidėjusiam kraujospūdžiui vartoti skirtus vaistus, esant dideliam cholesterolio kiekiui – statinus, o sergant antrojo tipo diabetu ir padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje – gydytis nuo šios ligos.
Priešingu atveju gali nepavykti sėkmingai reabilituotis, be to, padidėja pakartotinio, sunkesnio insulto rizika.
J. Girskis taip pat atkreipė dėmesį, kad insultas paliečia ne vien pacientą. Į ilgą gydymo ir priežiūros procesą įsitraukia visa šeima: artimiesiems kartais tenka keisti savo gyvenimą ar net atsisakyti darbo, o kartu pasikeičia santykiai ir kasdienis ritmas.
Po infarkto judėti būtina, tačiau reikia stebėti save
Gydytojas paneigė baimę, kad po infarkto judėti pavojinga. Jo teigimu, fizinis aktyvumas galimas, tačiau žmogus turi stebėti savo būklę ir atpažinti pojūčius, kuriuos jau yra patyręs.
Po infarkto kraujagyslių sistema gali persitvarkyti: formuojasi anastomozės, atsiranda naujų kraujagyslių, o širdis tampa atsparesnė deguonies trūkumui. Pasak specialisto, dėl to dalis žmonių po infarkto ir toliau sportuoja.
Insulto atveju svarbus nuolatinis judesių kartojimas. Smegenims būdingas neuroplastiškumas, todėl pažeistų sričių funkcijas gali perimti kitos smegenų dalys. Dėl šios priežasties judesius reikia kartoti nuolat.
Paklaustas apie savo sveikatos rutiną, J. Girskis sakė kasdien prižiūrintis savo kūną. Nuo vaikystės jį vargina nugaros skausmai, todėl gydytojas turi rytinį ir vakarinį pratimų ritualą.
Jis teigė gerai žinantis, kurie jo raumenys, neprižiūrimi, „eitų gerti kavos arba krapštytų nosį“. Rytais gydytojas juos iš karto įtraukia į darbą, o to, ko nespėja atlikti ryte, imasi vakare.
