1995 metų birželį Panevėžyje įvykdytas nusikaltimas sukrėtė visą Lietuvą. Tuometinis Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Stasys Lipnickas vėliau sakė per keturis dešimtmečius tarnybos nematęs nieko panašaus.
Siaubą kėlė tai, kad auka tapo dar 13 metų nesulaukęs berniukas. Apie žiauriai sumuštą ir vėliau padegtą vaiką žmonės sužinojo iš laikraščių.
12-metis Marius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) rugpjūčio 13-ąją turėjo švęsti gimtadienį. Kaip tuomet rašė laikraštis „Akistata“, berniukas laukė šios dienos ir planavo ją paminėti kartu su šešeriais metais vyresne seserimi, kurios gimtadienis buvo diena anksčiau. Marius svajojo apie mamos iškeptą pyragą su braškėmis ir mėgstamą vaikišką šampaną. Tačiau šie norai taip ir neišsipildė.
Vaikas išėjo į miestą ir nebegrįžo
1995 metų birželio 17-osios rytą Marius išėjo į miestą pardavinėti spaudos. Į namus jis nebesugrįžo. Praėjus lygiai savaitei, statybų objekte Panevėžio centre buvo rastas apanglėjęs ir irstantis jo kūnas.
Vėlai vakare jį aptiko netoliese bėgioję vaikai. Į morgą atvežtas palaikus ir drabužių likučius atpažino Mariaus kaimynas. Ugnis sunaikino ir berniuko kūną, ir neparduotus laikraščius.
Ką atskleidė teismo nuosprendis
Panevėžio apygardos teismo 1995 metų lapkričio 22 dieną priimtame nuosprendyje nurodyta, kad M. G. buvo pripažintas kaltu dėl nepilnamečio nužudymo. Jam skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė ir turto konfiskavimas.
Bylos duomenimis, 1995 metų birželio 16-ąją, apie 11.30 val., M. G. susitiko su Mariumi ir nusivedė jį į statybvietę netoli Basanavičiaus ir Ukmergės gatvių sankryžos Panevėžyje. Jis berniukui pažadėjo kažką parodyti statybose.
Užlipę į antrą aukštą ir patekę į vieną patalpą, jie susidūrė su reikalavimu atiduoti pinigus, kuriuos Marius buvo gavęs už parduotus laikraščius ir žurnalus. Iš pradžių M. G. smogė berniukui į petį. Kai šis pradėjo šauktis pagalbos, užpuolikas išsitraukė peilį ir dūrė jam į nugarą, o vėliau dar du kartus sužeidė kaklą.
Mariui nukritus ant grindų, M. G. iš jo kišenės paėmė 20 litų ir pasišalino. Peilį jis išmetė į šalia buvusią balą. Tą pačią dieną vyras grįžo į nusikaltimo vietą, kūną apdėjo laikraščiais bei žurnalais ir padegė. Kitą dieną jis dar kartą sugrįžo, apipylė kūną degiu skysčiu ir vėl jį padegė. Vėliau savo sąsiuvinyje M. G. užrašė atgailą.
Teisme jis kaltę pripažino tik iš dalies. M. G. tvirtino neplanavęs nužudyti berniuko ir sakė peiliu smogęs todėl, kad Marius pradėjo šaukti.
Darbas, kuriuo berniukas rūpinosi šeima
Mariaus mama pasakojo, kad grįžęs iš internatinės mokyklos sūnus iškart imdavosi spaudos pardavimo.
„Akistatai“ ji anuomet sakė, kad berniukas keldavosi penktą ar šeštą ryto, pažadindavo į darbą besiruošiantį brolį ir stengdavosi laiku parduoti visus pasiimtus leidinius.
Marius laikraščius ir žurnalus siūlydavo savo įprastose vietose – centrinėse miesto parduotuvėse, kavinėse ir Respublikos gatvėje. Jis buvo mandagus, tvarkingas, maloniai bendraudavo ir dažnai būdavo linksmas, todėl prekyba jam sekėsi. Panevėžyje netrūko kalbų, kad kiti paaugliai jam pavydėjo vietų, kuriose jis dirbdavo.
Berniukas dalį uždirbtų pinigų išleisdavo šeimai. Mama pasakojo, kad jis namiškiams parnešdavo saldainių, o jai nupirkdavo lūpdažį. Tėvas šeimą su septyniais vaikais buvo palikęs seniai, todėl vaikai nuo mažens buvo pratę dirbti. Mama teigė, kad jauniausias šeimos narys Marius buvo vienas rūpestingiausių.
Motina pagalbos ieškojo net pas ekstrasensus
Marius visada laikydavosi nustatyto laiko ir grįždavo namo laiku. Todėl birželio 17-osios vakarą jo pasigedusi mama iškart suprato, kad įvyko nelaimė, ir kreipėsi į policiją.
Vėliau ji pasakojo pajutusi blogą nuojautą, kad sūnus gali būti nebegyvas. Naktį ji negalėjo užmigti, o trumpam užsnūdusi esą išgirdo Mariaus balsą, šaukiantį pagalbos. Pabudusi kambaryje pajuto degėsių kvapą, nors tuo metu dar nežinojo, kas nutiko jos vaikui.
Apimta nevilties motina kreipėsi ir į ekstrasensus. Vienas jų tikino, kad Marius gyvas, kitas sakė, jog berniukas esą gyvas ir yra netoli namų. Tokie teiginiai buvo kartojami net po savaitės, kai vaikas jau buvo rastas negyvas. Ekstrasensai savo versiją nustojo kartoti tik laikraščiuose perskaitę apie jo mirtį.
Prieš dingimą berniukas buvo sunerimęs
Pasak Mariaus mamos, prieš tragediją sūnus atrodė susirūpinęs, tačiau nebuvo linkęs apie tai kalbėti. Šeimai pradėjus klausinėti, jis prasitarė, kad kiti vaikai ne kartą iš jo atėmė pinigus.
Maždaug savaitę prieš birželio 17-ąją Marius grįžo sumuštas. Kadangi berniukas ir tada nenorėjo pasakoti, kas nutiko, mama liepė jam daugiau nebedirbti spaudos pardavėju.
Vis dėlto namuose jis išbuvo tik apie savaitę. Birželio 17-osios rytą Marius vėl išėjo pardavinėti laikraščių. Į namus jis nebegrįžo.
