Lietuvos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai neskuba virtinės melagingų pranešimų apie sprogmenis Europos lėktuvuose ir kibernetinių atakų prieš šaldymo sistemas vadinti koordinuota operacija. Jie ragina pirmiausia sulaukti žvalgybos institucijų išvadų.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad prieš priskiriant atsakomybę konkrečiai valstybei būtina turėti aiškių duomenų apie išpuolių šaltinį, organizatorius ir vykdytojus.
Tokiai pozicijai pritarė Vilniuje viešėjusi Vengrijos ministrė Anita Orban. Pasak jos, tarnybos turi būti pasirengusios ir bendradarbiauti, tačiau kaltę galima priskirti tik visiškai įsitikinus, kas slypi už kenkėjiškos veiklos.
Ketvirtadienį pranešimai apie sprogmenis sutrikdė keliolika skrydžių Europoje. Kai kuriuos lėktuvus lydėjo naikintuvai, o mažiausiai du skrydžiai buvo nukreipti į kitus oro uostus.
Europos Sąjunga nurodė kol kas nežinanti, ar visi šie pranešimai yra susiję tarpusavyje. Bendrija teigė įvykius atidžiai stebinti kartu su nacionalinėmis institucijomis.
Tai buvo jau trečia šios savaitės diena, kai grasinimai dėl bombų trikdė oro eismą žemyne. Antradienį panašūs pranešimai paveikė maždaug dešimt skrydžių.
K. Budrys sakė tikintis, kad tarnybos netrukus pateiks vertinimus. Jei paaiškėtų, kad tai yra plati kampanija, kuria siekiama kurstyti įtampą ir terorizuoti dalį visuomenės, valstybės turėtų į tai atsakyti kolektyviai.
Šią savaitę prekybos centrai Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Švedijoje taip pat pranešė apie šaldymo sistemų sutrikimus. Praėjusį mėnesį didelė kibernetinė ataka buvo surengta prieš Prancūziją.
Atsakomybę už išpuolius prisiėmė prorusiškos programišių grupės, tačiau Kremlius įtarimus dėl Maskvos vaidmens atmetė kaip absurdiškus.
Vakarų valstybės Rusiją kaltina nuolatinėmis kibernetinėmis atakomis. Tokie veiksmai, jų teigimu, suintensyvėjo po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
A. Orban pabrėžė, kad šie incidentai rodo būtinybę didinti Europos šalių saugumui skiriamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
Ministrės teigimu, grėsmės kyla iš daugiau ir įvairesnių šaltinių nei anksčiau, todėl visuomenes būtina saugoti tiek fiziškai, tiek skaitmeninėje erdvėje.
