Permainingi orai vairuotojams keliuose atneša papildomų grėsmių. Ypač atsargūs turėtų būti lengvųjų automobilių vairuotojai, lenkiantys vilkikus, nes nuo sunkiasvorių transporto priemonių kylantis vandens rūkas gali akimirksniu užtemdyti vaizdą ir sukelti pavojingą situaciją.
Apie sezoninius iššūkius eismo dalyviams laidoje pasakojo „Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas.
Jis prisiminė eksperimentą, atliktą autodrome šalia Kuršėnų, kuriame dalyvavo Šiaulių mokymo centro darbuotojai. Nors eksperimento dalyviai žinojo, kad tam tikru momentu ant priekinio stiklo bus šliūkštelėta vandens, o viską fiksuos kamera, dalis jų vis tiek spontaniškai nusikeikė.
Pasak M. Paulausko, tokioje situacijoje vairuotojas iš karto gali nustoti matyti kelią, o netikėtai užklupus vandens purslams susiorientuoti tampa dar sunkiau.
Lenkiant vilkiką šlapia kelio danga vairuotojas turėtų iš anksto įvertinti, kas gali nutikti. Autostradoje pavojų gali sukelti bala, iš kurios lenkimo metu ant priekinio stiklo patenka didelis kiekis vandens.
Prieš lenkimą rekomenduojama įsivertinti situaciją ir įjungti valytuvus. Jie neturėtų veikti nei per lėtai, nei per greitai. Vairą reikėtų laikyti abiem rankomis ir būti pasiruošusiam tam, kad matomumas trumpam gali visiškai pradingti.
Dvipusio eismo kelyje lenkimas yra dar sudėtingesnis, nes iš anksto neįmanoma žinoti, kas laukia toliau. Todėl M. Paulauskas ragina neskubėti ir primena, kad Lietuvoje atstumai nėra dideli – trys ar penkios papildomos minutės, jo teigimu, dažniausiai nieko nenulemia.
Sunkvežimio vairuotojas, matydamas, kad nuo vilkiko kils daug purslų, praktiškai neturi galimybės apie tai atskirai perspėti kitų eismo dalyvių. Be to, vilkikai juda palyginti lėtai, todėl lengvojo automobilio vairuotojui svarbiausia pačiam laikytis saugaus atstumo, neskubėti ir įvertinti aplinkybes.
M. Paulauskas pabrėžė, kad vairuotojas negali iš anksto suplanuoti savo reakcijos į netikėtą situaciją, tačiau gali numatyti pačią situaciją ir jai pasirengti.
„Girteka Transport“ daug dėmesio skiria vairuotojų mokymams. Įmonės vairuotojai privalo reguliariai tobulinti žinias, o į Skandinaviją vykstantys darbuotojai prieš kiekvieną žiemą papildomai mokomi.
Pasak M. Paulausko, mokymų reikia nepriklausomai nuo vairuotojo patirties – nesvarbu, ar jis dirba penkiolika metų, ar tik dvejus. Jo teigimu, vis rečiau pasitaiko vairuotojų, tvirtinančių, kad po dvidešimties metų prie vairo jau viską moka. Ilgas vairavimo stažas parodo patirtį, tačiau technologijos nuolat tobulėja, todėl kartu turi keistis ir žinios.
