Tos pačios kategorijos būtiniausių prekių kainos skirtinguose Lietuvos miestuose per tą patį laikotarpį keitėsi nevienodai: vienur jos šoktelėjo dešimtimis procentų, kitur sumažėjo. Tačiau vien iš šių pokyčių spręsti, kuriame mieste apsipirkti pigiau, negalima.
Naujienų portalas tv3.lt palygino Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiamus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio duomenis. Remiantis VDA rekomendacija, sugretintos 2026 metų rugpjūčio ir 2025 metų gruodžio kainos, taip įvertinant jų pokytį nuo metų pradžios.
Ryškiausias skirtumas nustatytas vertinant indų ploviklių kainas. Šiauliuose jos padidėjo 42,5 proc., o Kaune sumažėjo 11,9 proc.
Vis dėlto VDA įspėja, kad skirtinguose miestuose registruojami konkretūs produktai ir pasirenkamos prekybos ar paslaugų teikimo vietos gali lemti galutinį rezultatą. Todėl tos pačios kategorijos prekių kainų pokyčiai tarp miestų ne visada gali būti tiesiogiai lyginami.
Didžiausi kainų pokyčių skirtumai – tarp skirtingų miestų
Buvo atrinkta 10 prekių ir paslaugų, kurių kainos penkiuose miestuose keitėsi labiausiai nevienodai. Pateikiami du miestai, kuriuose užfiksuotas didžiausias skirtumas, o paskutiniame stulpelyje nurodomas skirtumas procentiniais punktais. Pavyzdžiui, jei viename mieste prekė pabrango 10 proc., o kitame – 5 proc., skirtumas sudaro 5 procentinius punktus.
Aštuoniais iš dešimties atvejų viename mieste kainos kilo, o kitame tuo pat metu mažėjo. Malkos ir morkos buvo vienintelės iš minimų prekių, kurios brango visuose penkiuose miestuose.
Kodėl tie patys produktai miestuose kainuoja skirtingai?
VDA kainas renka pagal iš anksto sudarytą prekių ir paslaugų sąrašą, vadinamą statistiniu krepšeliu. Atsižvelgiant į prekės aprašymą, kiekviename mieste parenkamas konkretus produktas, kurio kaina vėliau stebima.
Pavyzdžiui, registruojant 75–100 ml talpos dantų pastos kainą, skirtingose prekybos vietose gali būti pasirinkti nevienodų gamintojų ar prekių ženklų produktai. Kai konkretus produktas atrenkamas, jo kaina toje pačioje prekybos vietoje registruojama kiekvieną mėnesį, kad būtų galima sekti jos pokyčius.
Didžiuosiuose miestuose vienos prekės ar paslaugos kainai apskaičiuoti paprastai surenkama 8–10 kainų. Didieji prekybos tinklai VDA pateikia duomenis iš pirkimo kvitų, kuriuose matyti, kiek už maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus sumokėjo pirkėjai. Papildomi duomenys renkami kitose parduotuvėse ir turgavietėse.
Agentūros teigimu, kainų skirtumus gali lemti nevienodos registravimui pasirinktos prekybos ar paslaugų teikimo vietos, skirtingi produktai bei jų prekių ženklai. Įtakos taip pat turi konkrečiomis kainų fiksavimo dienomis galiojusios nuolaidos ir akcijos.
VDA ragina atsargiai vertinti kino, teatro ir muziejų bilietų, drabužių bei avalynės kainų pokyčius.
Kainos pokytį gali iškreipti ir ankstesnio laikotarpio kaina. Jei viename mieste ankstesnį mėnesį prekė buvo parduodama su akcija, o vėliau nuolaida baigėsi, užfiksuotas pabrangimas gali būti kitoks nei mieste, kuriame akcija nebuvo taikoma.
VDA pabrėžia, kad turimi duomenys leidžia nustatyti užregistruotus kainų pokyčius, tačiau vien jų ne visuomet pakanka patikimai paaiškinti priežastis. Norint įvertinti akcijų, prekybos vietų ar konkrečių produktų pasirinkimo įtaką, reikėtų papildomos informacijos ir išsamesnės analizės.
Ar miestus galima lyginti pagal prekių kainas?
Pabrangimas arba atpigimas apskaičiuojamas lyginant prekę su ankstesne kaina tame pačiame mieste. Dėl to net labiau pabrangusi prekė gali būti pigesnė nei kitame mieste. Norint nustatyti, kur ji kainuoja mažiausiai, reikėtų lyginti pačias kainas, o ne vien jų pokytį.
VDA nurodo, kad kai kurių prekių, pavyzdžiui, maisto produktų ar degalų, vidutines kainas skirtinguose miestuose būtų galima pateikti. Tačiau prieš skelbiant tokią informaciją būtina įvertinti, ar ji neleistų atpažinti konkrečios įmonės. Viena iš sąlygų – turi būti užregistruotos bent 3 konkretaus produkto kainos.
Agentūra taip pat atkreipia dėmesį, kad iš vidutinių kainų apskaičiuotas pokytis gali nesutapti su oficialiai skelbiamu. Skirtumas atsiranda todėl, kad apskaičiuojant vartotojų kainų indeksą vertinamos ne tik užregistruotos kainos, bet ir galimi produktų kokybės pokyčiai.
