Jungtinėje Karalystėje ligos arba neįgalumo išmokas gauna apie 7 mln. žmonių – daugiau nei 10 proc. šalies gyventojų. Sparčiausiai gavėjų daugėja tarp darbingo amžiaus žmonių: per šešerius metus jų skaičius išaugo daugiau nei 60 proc. – nuo 2,9 mln. 2019 m. iki 4,7 mln. dabar, skelbia „The Wall Street Journal“.
Daugiausia naujų prašymų skiriama dėl psichikos sveikatos sutrikimų, įskaitant depresiją, nerimą ir ADHD – dėmesio stokos bei hiperaktyvumo sutrikimą. 2017–2025 m. paraiškų dėl neįgalumo, susijusio su vėžiu, padaugėjo dvigubai, o prašymų dėl visų psichiatrinių sutrikimų išaugo keturis kartus.
Kelionė į Meksiką ir naujas BMW
Didžiosios Britanijos diskusiją dėl išmokų sistemos aštrino atvejis, kai neįgalumo išmoką gaunanti moteris keliavo į Meksiką, lankėsi grožio salonuose ir restoranuose bei važinėjo nauju BMW.
Išmokų sistema vis labiau spaudžia biudžetą
Asmeninės nepriklausomybės išmoka (PIP) šiandien skiriama dėl įvairių fizinių ir psichikos sveikatos būklių. Programa buvo sukurta paskutiniame XX a. dešimtmetyje, tikintis, kad gavėjų bus keli šimtai tūkstančių. Dabar neįgalumo išmokas gauna vienas iš 12 šalies gyventojų.
Valtone gyvenantis 65 metų būgnininkas Stephenas Walkeris, padedantis valdyti „Beatles“ suvenyrų parduotuvę, teigė manantis, kad dalis žmonių nedirba, nes gali gauti PIP. Jo vertinimu, kai kurie gavėjai pinigus naudoja narkotikams, alkoholiui ar tiesiog kaip papildomą pajamų šaltinį. S. Walkeris tai vadino nesąžininga savo atžvilgiu, nes jis dirba ir moka mokesčius.
Vis dėlto vyras pripažino, kad pagalbos iš tiesų reikia kai kuriems žmonėms, tarp jų – trims jo anūkams, gaunantiems PIP. Tačiau jis mano, kad pernelyg daug gavėjų išmokas pasitelkia kaip papildomas pajamas ir nesiekia grįžti į darbo rinką.
Oksfordo universiteto fiskalinių klausimų ekspertas Paulius Johnsonas sakė, kad visuomenė iš esmės pripažįsta: sistema pradėjo veikti ne taip, kaip buvo numatyta. Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl depresija ar nerimas savaime turėtų reikšti didesnes pragyvenimo išlaidas.
Viena su išmokomis susijusių programų – „Motability“ – leidžia dalį išmokos iškeisti į naujo automobilio nuomą kas trejus metus. Šiai schemai tenka maždaug vienas iš septynių naujų automobilių pardavimų šalyje. Praėjusiais metais „Motability“ automobiliais naudojosi 860 000 žmonių. Tarp naujų automobilių gavėjų buvo ir asmenų, kuriems nustatytos tokios diagnozės kaip tenisininko alkūnė, kviečių netoleravimas ar disleksija.
„Motability Operations“ generalinis direktorius Andrew Milleris teigė, kad programa sukurta tikram rinkos trūkumui spręsti.
Vis dėlto visoje JK tik vienas iš 10 pagal šią schemą parduodamų automobilių būna pritaikytas neįgaliesiems. „Motability“ nurodo, kad apie 40 proc. jos neįgalių klientų patys nevairuoja, todėl jiems pritaikytos transporto priemonės nereikalingos.
Pakeisti sistemą trukdo politinis pasipriešinimas
2024 m. vyriausybės apklausa parodė, kad ketvirtadalis darbingo amžiaus britų techniškai galėtų būti priskirti žmonėms su negalia. Paraiškas teikti skatina ir reikšmingas finansinis skirtumas. Nedarbo bei būsto išmokos sudaro apie 900 svarų sterlingų (apie 1 078 eurus) per mėnesį, o gavus neįgalumo statusą ir PIP, bendra suma gali padidėti iki 2 000 svarų sterlingų (apie 2 396 eurų) neatskaičius mokesčių. Tuo metu žmogus, dirbantis 40 valandų per savaitę už minimalų atlyginimą, į rankas gauna 1 880 svarų sterlingų (apie 2 252 eurus).
Bandymus reformuoti sistemą lydi stiprus politinis pasipriešinimas. 2025 m. vėl iškelti planai sugriežtinti ligos ir neįgalumo išmokų skyrimo taisykles bei per metus sutaupyti 5 mlrd. svarų sterlingų (apie 6 mlrd. eurų).
Tuometinis JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris siekė, kad iki 2030 m. vyriausybės išlaidos būtų sumažintos 5 mlrd. svarų sterlingų (apie 6 mlrd. eurų) per metus. Tačiau kilus aštriai reakcijai jis šių karpymų atsisakė. WSJ rašo, kad investuotojai, sunerimę dėl to, jog didelę daugumą turinti vyriausybė nesugebėjo priimti reformos, pradėjo pardavinėti JK vyriausybės obligacijas. Svaras sterlingas smarkiai nukrito, o iždo kancleris parlamente pravirko.
Panašių sunkumų patiria ir kitos šalys. Labdaros organizacijos vadovas Tony Shepherdas sakė, kad vyriausybė sukūrė sistemą, kuri padeda žmonėms gauti išmokas, tačiau suteikia nedaug pagalbos tiems, kurie nori jų atsisakyti. Jo apibūdinimu, dabartinis pagalbos modelis tėra „pleistras“.
