Jurgita Kierė ir Mindaugas Kieras (nuotr. asm. archyvo, pranešimo spaudai)
Artimo žmogaus mirtis Jurgitos Kierės gyvenimą pakeitė iš esmės. Ši skaudi patirtis privertė moterį kitaip pažvelgti į aplinkinius, ypač į tuos, kurie išlieka šalia sunkiausiais momentais.
Prabilo apie dar vieną netektį
Jautriame įraše J. Kierė pasakojo, kad gedint keičiasi ne tik pats žmogus, bet ir jo santykiai su aplinkiniais. Po artimo žmogaus mirties, pasak jos, kai kurios draugystės natūraliai nutrūksta.
Moteris atkreipė dėmesį, kad apie šią gedulo pusę kalbama nedaug – apie žmones, kurie pasitraukia būtent tada, kai jų labiausiai reikia. Toks elgesys sukelia nusivylimą, pyktį ir nesupratimą, o kartu tampa dar viena netektimi tuo metu, kai žmogus jau išgyvena didžiausią savo gyvenimo skausmą.
Per pastaruosius metus J. Kierė suprato, kad netektis stipriai keičia ne tik žmogų, bet ir jo ryšius su kitais. Ne visas draugystes įmanoma išsaugoti – kai kurias tenka paleisti, nors anksčiau atrodė, kad taip niekada nenutiks.
Vis dėlto į jos gyvenimą atėjo ir naujų žmonių. Jie ją pažino jau po netekties, priėmė kartu su visu patiriamu skausmu ir tapo itin svarbia jos gyvenimo dalimi.
J. Kierė teigė šiandien jaučianti didelį dėkingumą tiems, kurie yra šalia. Ypač tiems, kurie neapsiriboja klausimu, kaip ji laikosi, bet iš tikrųjų supranta, ko jai reikia.
Jos mintimis, gedint kartais tenka atsisveikinti ne tik su tais, kurių netekome, bet ir su žmonėmis, kurie nebegali toliau eiti kartu.
