Suomijos vaikų darželiuose daugėja darbuotojų patiriamo smurto atvejų. Tai atskleidė naujienų portalo „Yle“ tyrimas, kuriame išnagrinėti Tamperės ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo pranešimai apie pavojingas situacijas 2024–2025 metais.
Per šį laikotarpį užfiksuota keli šimtai atvejų, kai vaikai smurtavo prieš darbuotojus. Leidinys pažymi, kad pastaraisiais metais tokių pranešimų akivaizdžiai padaugėjo.
Viename incidento aprašyme teigiama, kad vaikas darbuotojui stipriai spyrė į krūtinę. Nors darbo diena baigėsi įprastai, po kelių dienų nukentėjusiajam pradėjo smarkiai skaudėti šoną, o gydytojas nustatė šonkaulio lūžį.
Kitu atveju per pietus vaikas impulsyviai pirštu dūrė šalia sėdinčiam suaugusiajam į kairę akį, į kurią dar pateko ir maisto. Dar viename pranešime aprašytas staigus smūgis į dešinį skruostą – nuo jo darbuotojui sudrebėjo galva, o skruostas ilgai skaudėjo ir buvo nutirpęs.
Tai – tik keli pavyzdžiai iš incidentų, su kuriais susiduria Tamperės darželių ir ikimokyklinio ugdymo darbuotojai. Jie taip pat buvo mušami, draskomi, apmėtomi įvairiais daiktais, smūgių sulaukė šakutėmis ir tušinukais. Viename pranešime nurodyta, kad penkerių metų vaikas smaugė suaugusįjį.
Tamperės ankstyvojo ugdymo darbų saugos įgaliotinis Petri Vuorio „Yle“ sakė, kad darbuotojų saugos požiūriu smurtas mieste tapo rimta problema. Jo teigimu, tai nėra vien Tamperės reiškinys.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos OAJ rugpjūtį paskelbtas darbo sąlygų barometras parodė, kad su vaikų smurtu darbe susidūrė kas trečias apklaustas darbuotojas.
Kai kuriems specialistams tokios situacijos tapo beveik kasdienės. Tarp jų – Tamperėje gyvenanti Eeva, mažylių ugdyme dirbanti jau 20 metų. Ji pasakoja nuolat susidurianti su smurtu, o tai paveikė ir jos psichologinę savijautą. Kartais mintis apie ėjimą į darbą jai kelia įtampą.
„Yle“ tikrojo moters vardo ir jos darbovietės neviešina, kad būtų apsaugotas vaikų privatumas.
Eeva prisipažino, kad kai kuriais atvejais bijodavo. Ypač tuomet, kai didelio ūgio vaikas patirdavo stiprų pykčio priepuolį ir smurtą nukreipdavo į ją.
Pasak Eevos, kelis kartus padėtis tapo tokia sudėtinga, kad agresyviai besielgiančiam vaikui nuraminti teko kviesti policiją arba greitąją pagalbą. Vis dėlto „Yle“ negavo policijos patvirtinimo šiam pasakojimui.
Smurtas vis dažniau baigiasi nedarbingumu
Darbuotojų patiriamas smurtas vis dažniau tampa nedarbingumo priežastimi. OAJ teisinė vadovė Ulla Walli nurodė, kad prieš dvejus metus tris procentus respondentų teigė dėl smurto išėję nedarbingumo atostogų. Šiemet tokių respondentų dalis išaugo iki septynių procentų.
U. Walli taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį su smurtu susijusių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius padidėjo dešimt kartų.
Ji pripažino, kad dalį augimo gali lemti ir dažnesnis incidentų registravimas bei mažesnė tolerancija vaikų smurtiniam elgesiui.
Su tuo sutinka ir P. Vuorio, Tamperės ankstyvojo ugdymo darbų saugos įgaliotinis, šias pareigas einantis devynerius metus. Per jo darbo laiką pranešimų apie smurtą padaugėjo kelis kartus.
Prieš aštuonerius metus visame mieste per mėnesį būdavo gaunama maždaug 20 pranešimų. Šiemet vienas padalinys per mėnesį gali pateikti 50 pranešimų, o per visus metus jų jau sukaupta daugiau nei tūkstantis.
Jei iš kurio nors padalinio gaunama gerokai daugiau pranešimų nei iš kitų, vertinama, ar ten pakanka darbuotojų, ar tinkamos patalpos ir kokios papildomos pagalbos reikia.
Tačiau P. Vuorio pažymėjo, kad dabartinės tendencijos neatitinka turimų išteklių. Trūksta tiek „nusiraminimo patalpų“ agresyviai besielgiantiems vaikams, tiek darbuotojų, kurie galėtų skirti jiems pakankamai laiko.
Specialistas pabrėžė, kad būtina užtikrinti abu dalykus: vaikams suteikti reikalingą pagalbą, o darbuotojams – saugią darbo dieną.
Vaikui, kuriam reikia ypatingos priežiūros, įprasta vaikų grupė nėra tinkama aplinka. Tokiam vaikui reikalinga mažesnė ir ramesnė grupė, kurioje jis galėtų gauti tinkamą pagalbą. Tamperės ankstyvojo ugdymo darbuotojai pabrėžia, kad tam reikia daugiau personalo ir mažesnių vaikų grupių.
„Yle“ nurodo, kad iš pranešimų matyti: daugelis agresyviai besielgiančių vaikų turi tam tikras sveikatos diagnozes, tarp jų – ADHD arba autizmą.
Situaciją dar labiau apsunkina darbuotojų trūkumas. Neužtenka kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių specialistų ir specialiųjų pedagogų, o šiuo metu specialiojo pedagogo laiko dažniausiai pakanka tik personalui konsultuoti.
U. Walli teigimu, vaikų agresijos priežastys susijusios ir su platesniais visuomenės procesais. Darželių kasdienybėje atsispindi psichikos sveikatos sunkumai, visuomenės poliarizacija ir vaikų auginančių šeimų skurdas.
