Lietuvoje vykdomos mažiausiai penkios prevencinės sveikatos programos, tačiau jose dalyvauja tik apie pusė teisę tai daryti turinčių gyventojų. Dėl to viešojoje erdvėje ne kartą kilo svarstymų, ar žmonėms, kurie profilaktiškai nesitikrina sveikatos, neturėtų būti taikomos tam tikros sankcijos.
Šis klausimas dar kartą iškeltas Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Vis dėlto Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius G. Bendorius pabrėžė, kad tokia idėja neišvengiamai reikštų platesnę diskusiją apie atsakomybę už sveikatai žalingą elgesį.
Jei baustume nesitikrinančius, tektų vertinti ir kitus įpročius
G. Bendoriaus teigimu, teoriškai būtų galima svarstyti, kad žmonėms, kurie nesirūpina savo sveikata, kai kurios paslaugos kainuotų daugiau. Tačiau tuomet tektų spręsti, ar sankcijos turėtų būti taikomos ir rūkantiems, alkoholį vartojantiems, dantų nesivalantiems ar nesportuojantiems žmonėms.
VLK vadovas tokį klausimą pavadino filosofiniu ir susiejo jį su platesne sveikatos politikos diskusija, o ne vienu konkrečiu komiteto posėdžiu.
Prevencinėse programose dalyvauja tik pusė gyventojų
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pripažino, kad žmonių įsitraukimas į prevencines programas yra per mažas. Pasak jo, mažas dalyvavimas vėliau gali lemti didesnes gydymo išlaidas, daugiau hospitalizacijų ir kitą papildomą naštą sveikatos sistemai.
Ministro vertinimu, šiam klausimui reikėtų atskiro svarstymo: būtina išanalizuoti, kaip veikia kiekviena programa, kokių rezultatų galima pasiekti ilguoju laikotarpiu ir kaip paskatinti žmones jomis naudotis. L. Kukuraitis pabrėžė, kad prevencija yra pigesnė tiek sveikatos, tiek gydymo požiūriu.
Prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė taip pat teigė, kad į dabartinį dalyvavimo lygį negalima žiūrėti abejingai. Paslaugas gauna tik apie 50 proc. žmonių, turinčių teisę jomis pasinaudoti. Jos teigimu, tokia aprėptis kitose sveikatos priežiūros srityse būtų laikoma nepakankama.
Ji atkreipė dėmesį, kad profilaktinis patikrinimas gali padėti užkirsti kelią situacijai, kai insultų ar infarktų gydymo grandys vėliau būtų perpildytos pacientų.
Finansavimo pakanka, tačiau dalyvauti trūksta noro
Seimo nariai domėjosi, kiek lėšų prevencinėms programoms numatoma skirti ateinančiais metais ir kaip vertinamas jų veiksmingumas. G. Bendorius teigė, kad programos finansuojamos pagal poreikį, todėl pinigų joms netrūksta.
2025 metais prevencinėms programoms skirta 53 mln. eurų, šiais metais planuojama 54 mln. eurų, o kitais metais numatoma skirti daugiau kaip 56 mln. eurų. VLK vadovas pažymėjo, kad dalyvavimo rodikliai Lietuvoje dažniausiai siekia Europos vidurkį, pavyzdžiui, mamografijos ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos srityse.
Vis dėlto Skandinavijos šalyse dalyvavimas yra gerokai didesnis. G. Bendorius aiškino, kad kai kurios programos vykdomos ciklais: pirmaisiais metais į jas dažniau ateina rūpestingiausi gyventojai, vėliau aktyvumas sumažėja, o po kurio laiko vėl padidėja.
Jo vertinimu, Lietuva šioje srityje turi rezervų, tačiau pagrindinė kliūtis nėra finansavimas – svarbi ir pačių gyventojų motyvacija bei platesni sveikatos politikos sprendimai.
Siūloma svarstyti ne bausmes, o paskatas
Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė klausė, ar stebima, kiek žmonių, kurie kreipiasi į specialistus, prieš tai buvo dalyvavę prevencinėse programose. Ji taip pat teiravosi, ar vertinama, kiek pacientų gauna specialisto konsultaciją nepasitikrinę profilaktiškai.
Ligonių kasų atstovė Simona Adamkevičiūtė atsakė, kad toks kokybės rodiklis šiuo metu nėra nustatytas. Tačiau pacientas turi teisę konsultuotis su specialistu, jei siunčiantis gydytojas mato tokį poreikį.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius siūlė šį klausimą vertinti individualiai, iki paciento ar asmens kodo lygmens. Jo manymu, reikėtų išsiaiškinti, ar žmogus pasinaudojo prevencine paslauga prieš gaudamas kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Jis taip pat svarstė apie galimybę sukurti finansinę paskatą ar kitą motyvavimo mechanizmą. Pasak L. Paškevičiaus, žmonėms, kurie dalyvauja prevencinėse programose, galėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos, tačiau pirmiausia reikėtų užtikrinti tinkamą sistemos veikimą.
Krūties vėžio prevencijoje pasiekti reikšmingi rezultatai
Posėdyje taip pat aptarti kai kurių prevencinių programų rezultatai. Iš penkių programų keturios skirtos vėžio prevencijai.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė teigė, kad krūties vėžio prevencijos programa sulaukė daugiausia dėmesio. Išplėtus amžiaus ribas, tikrintis pradėjo daugiau moterų, ypač jaunesnių.
Šiuo metu 80 proc. krūties vėžio atvejų nustatoma pirmoje arba antroje ligos stadijoje. Tokių gerų rodiklių, pasak N. Čiakienės, kol kas nepavyksta pasiekti gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio prevencijos srityse, nes šios temos yra labiau stigmatizuotos.
Gimdos kaklelio vėžio programoje planuojami pakeitimai
VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė pristatė planuojamus gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos pakeitimus. Žmogaus papilomos virusas iš skystos terpės būtų nustatomas visų amžiaus grupių moterims.
Anksčiau jaunesnėms moterims buvo atliekamas tepinėlis, o vyresnėms pirmiausia atliekamas skystos terpės tyrimas dėl žmogaus papilomos viruso. Numatyta šią tvarką suvienodinti pagal pasaulines rekomendacijas.
Elektroniniai kvietimai dažnai lieka nepastebėti
Posėdyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad gyventojų kvietimo į prevencines programas būdai ne visada yra veiksmingi. Nors šeimos gydytojų vaidmuo kviečiant žmones buvo mažinamas ir kuriami koordinaciniai centrai, dalis kvietimų pacientų nepasiekia.
L. Paškevičius teigė, kad elektroniniai laiškai neretai patenka į nepageidaujamų laiškų aplanką. Jo vertinimu, Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad geriausiai veikia šeimos gydytojų komandos, registratoriai ar asistentai, kurie pacientams paskambina ir asmeniškai paskatina juos atvykti.
S. Jarmalaitė savo ruožtu pabrėžė, kad moksliniai įrodymai rodo centralizuotų prevencinių programų veiksmingumą. Anot jos, svarbus ne tik valdysenos ir mokslinio pagrindimo centralizavimas, bet ir nuoseklus programų valdymas.
Prezidento patarėja taip pat priminė, kad Europoje jau sukaupta mokslu pagrįstų įrodymų dėl plaučių ir skrandžio vėžio prevencijos programų poreikio. G. Bendorius patvirtino, kad plaučių vėžio prevencijos plėtra anksčiau buvo svarstoma, tačiau sprendimai įstrigo.
Jo teigimu, kol kas nėra aiškių europinių rekomendacijų, o specialistai vis dar ieško tinkamiausio metodo ir bando išskirti rizikos grupes.
Taip pat planuojama rinkti informaciją apie gyventojų požiūrį. Šiuo metu nepakanka duomenų, kodėl žmonės nesilanko prevencinėse programose. Gavus atsakymus būtų galima tiksliau pasirinkti priemones šiai problemai spręsti.
