Nuo kitų metų privačiose gydymo įstaigose pacientams nemokamai prieinamų paslaugų gali sumažėti. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis paskelbė, kad 2027-aisiais privačioms klinikoms bus skirta 34 mln. eurų mažiau nei šiemet, o šios lėšos bus perduotos valstybinėms ligoninėms. Privačiojo sektoriaus atstovai įspėja, kad dėl to pacientų eilės gali dar pailgėti.
Pas kai kuriuos specialistus žmonės jau dabar laukia mėnesius. Šiaulių ligoninės gydytojos Astos Povilauskienės teikiamos hematologo konsultacijos pacientams prieinamos tik po 6–7 mėnesių. Ilgas laukimas tapo įprasta daugelio pacientų patirtimi: viena moteris pasakojo pulmonologo konsultacijos laukusi keturis mėnesius, kita dėl odos problemų pas gydytoją užsiregistravo tik sausio viduryje.
Kai valstybinėje ligoninėje konsultacijos tenka laukti pernelyg ilgai, pacientai renkasi privačias įstaigas. Žmonės sako, kad privačių klinikų galimybė yra svarbi, ypač tada, kai sveikatos problemos negali palaukti. Pas neurologus, jų teigimu, patekti ypač sudėtinga – net ir ūmiai suskaudus dažnai neįmanoma greitai užsiregistruoti poliklinikoje.
Pirmenybė bus teikiama valstybinėms ligoninėms
Planuojama keisti gydymo paslaugų apmokėjimo tvarką. Nuo kitų metų valstybiniams medicinos sektoriui būtų teikiama pirmenybė, o privačios klinikos papildomą finansavimą galėtų gauti tik tada, kai konkrečių paslaugų negalėtų užtikrinti valstybinės įstaigos.
L. Kukuraičio teigimu, viešasis sektorius yra sveikatos priežiūros sistemos pagrindas, todėl jo kasdienės paslaugos turėtų sudaryti visiems gyventojams prieinamą bazę. Ministro skaičiavimu, dėl naujos tvarkos privačios gydymo įstaigos netektų 34 mln. eurų, tačiau daugiau lėšų gautų valstybinės ligoninės.
Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas tikisi, kad dėl to paslaugų prieinamumas pagerės, o pati sistema veiks efektyviau.
Ligonių vadovai abejoja, ar 34 mln. eurų pakaks
Vis dėlto ligoninių atstovai abejoja, ar perskirstytos lėšos iš esmės pakeis padėtį. 34 mln. eurų, padalyti šalies ligoninėms, sudarytų beveik trečdalį Vilniaus universitetinės ligoninės metinio biudžeto, kuris siekia 90 mln. eurų.
Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė tokį finansavimą, vertinant didelę įstaigos infrastruktūrą, prilygino lašui jūroje. Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas pabrėžė, kad net ir nedidelis papildomas finansavimas gali būti reikšmingas, nes viešojo sektoriaus nykimas regionuose sukeltų didelių sergamumo ir mirtingumo problemų.
Privačių gydymo įstaigų atstovai prognozuoja, kad lėšas perdavus valstybinėms ligoninėms pacientai gali netekti dalies paslaugų. „Melivos“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė nurodė, kad iki šiol kai kurias kardiooperacijas ir širdies stimuliatorių implantavimo paslaugas galėjo teikti ir privačios įstaigos, tačiau ateityje jos liktų tik valstybiniame sektoriuje.
Ministras pripažįsta, kad dalies paslaugų privačiame sektoriuje sumažės
L. Kukuraitis pripažįsta, kad privačiose įstaigose kai kurių paslaugų bus mažiau. Tarp jų jis paminėjo slaugą namuose ir galbūt magnetinio rezonanso tyrimus, nes dalį šių paslaugų ketina išplėsti viešosios įstaigos. Ministro teigimu, pokyčiai neviršytų kelių procentų.
Ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius aiškino, kad privačiajame sektoriuje sumažėjus paslaugų apimčiai, atitinkamai turėtų atsirasti tiek pat vietų valstybinėse įstaigose, todėl bendras vietų skaičius sistemoje nesumažėtų.
Valstybinės ligoninės taip pat tikisi, kad didesnis finansavimas paskatins medikus sugrįžti į viešąjį sektorių. Tačiau L. Penikienė teigė, kad gydytojai į tokį požiūrį žvelgia skeptiškai ir baiminasi, jog reforma gali paskatinti juos ieškoti galimybių emigruoti, o ne grįžti į neefektyviai veikiančias įstaigas.
Nauja privačių klinikų paslaugų apmokėjimo tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų. Šiuo metu ją rengia Sveikatos apsaugos ministerija.
