Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose šeštadienį, jau trečią savaitgalį iš eilės, protestavo tūkstančiai žmonių. Demonstracijų vietose buvo sutelktos gausios saugumo pajėgos, o dalis dalyvių Helovino proga vilkėjo klounų, raganų ir kitus kostiumus.
Prancūzijos institucijos stengėsi užkirsti kelią prieš dvi savaites šalį sukrėtusių neramumų pasikartojimui.
Rytinėje Paryžiaus dalyje žygiavo keli tūkstančiai žmonių, persirengusių įvairiais personažais – nuo Žmogaus-voro iki Frankenšteino. Virš eitynių skrido sraigtasparnis. Protestuotojų plakatuose buvo rašoma: „Nereikia ašarinių dujų, kad mūsų ateitis atrodytų niūri“ ir „Helovinui persirengiau piktu piliečiu“.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad visoje šalyje protestuose dalyvavo apie 320 tūkst. žmonių. Keliuose miestuose, tarp jų Marselyje ir Tulūzoje, tvyrojo įtampa.
Paryžiaus policijos duomenimis, sostinėje susirinko apie 70 tūkst. protestuotojų. Tai mažiau nei praėjusį savaitgalį, kai Paryžiaus gatvėse, skaičiuojama, buvo 110 tūkst. žmonių.
Vis dėlto jaunimo organizacijų ir moksleiviams bei studentams atstovaujančių profesinių sąjungų koalicija teigė, kad šeštadienį Prancūzijoje protestavo beveik pusė milijono žmonių. Jos skaičiavimu, 200 tūkst. demonstrantų buvo Paryžiuje.
Paryžiuje kilo susirėmimai
AFP žurnalistai pranešė, kad Paryžiuje susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų prasidėjo eitynėms pasiekus galutinį maršruto tašką.
Dalis protestuotojų išplėšė grindinio akmenis ir mėtė juos į pareigūnus. Į saugumo pajėgas taip pat buvo sviestas bent vienas padegamasis užtaisas. Policija panaudojo ašarines dujas.
Iki šeštadienio 14 val. vietos laiku, arba 15 val. Lietuvos laiku, policija buvo sulaikiusi 27 žmones. Prieš savaitę sulaikytųjų buvo 217.
Paryžiaus policijos prefektūra eitynes leido surengti sostinės pakraštyje, o protestuotojų maršrutas buvo nukreiptas per darbininkų gyvenamąjį rajoną.
Protestams užtikrinti buvo pasitelkta apie 70 tūkst. saugumo pareigūnų.
Vidaus reikalų ministro Laurent’o Nunezo padėjėjas penktadienį teigė, kad policija ruošiasi gatvių smurtui, kurio mastas galėtų prilygti prieš dvi savaites vykusiems neramumams. Tąkart pasaulį apskriejo vaizdai iš susirėmimų vietų, nusiaubtų parduotuvių ir padegtų visuomeninių pastatų.
Informuotas šaltinis nurodė, kad Paryžiuje buvo tikimasi nuo 400 iki 800 kraštutinių kairiųjų aktyvistų.
Protestai įgavo politinį atspalvį
Demonstracijos rengiamos įtemptomis politinėmis aplinkybėmis, likus mažiau nei pusmečiui iki prezidento rinkimų. Viešosios nuomonės apklausose pirmauja kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Protestų judėjimas, kurį sudaro „geltonųjų liemenių“ aktyvistai, profesinės sąjungos, moksleiviai ir studentai, iš pradžių reiškė nepasitenkinimą augančiomis pragyvenimo išlaidomis, nelygybe ir prastėjančiomis mokymosi sąlygomis.
Po saugumo pajėgų veiksmų, kai keli protestuotojai patyrė sunkių sužalojimų, demonstrantų reikalavimai išsiplėtė. Jie ėmė reikalauti didesnės pilietinių laisvių ir teisės protestuoti apsaugos.
Panašių jaunimo vadovaujamų protestų pastarosiomis savaitėmis vyko įvairiose Europos šalyse. Šeštadienį eitynės surengtos ir Vokietijoje.
Marselyje, Prancūzijos pietuose esančiame uostamiestyje, miesto centre susirinko keli šimtai žmonių. Karnavalinėje aplinkoje jie skandavo antifašistinius ir antivyriausybinius šūkius, o kai kurie buvo persirengę klounais bei piratais.
Tulūzoje, šalies pietvakariuose, tūkstančiai jaunuolių dalyvavo nesankcionuotoje eisenoje. Dalis jų vilkėjo kostiumus ir nešėsi Prancūzijos vėliavas.
Protestuotojai plojo ir dainavo. Viename plakate buvo parašyta: „Manu, tu pražudei mano Prancūziją“ – taip kreiptasi į prezidentą Emmanuelį Macroną.
Studentai žada naujas mokyklų blokadas
Studentai teigė, kad policija neleido surengti eitynių Paryžiaus centre. Jie pažadėjo kitą savaitę vėl blokuoti vidurines mokyklas ir universitetus.
Studentų profesinės sąjungos „Union etudiante“ atstovė spaudai Sabrine Kharbach sakė, kad nuo antradienio bus blokuojami universitetai ir vidurinės mokyklos, o ketvirtadienį ši akcija bus kartojama. Lapkričio 5-ąją studentai planuoja prisijungti prie darbuotojų ir profesinių sąjungų rengiamos demonstracijos.
Artėjant protestams, kai kurie parduotuvių savininkai ėmėsi atsargumo priemonių ir užbarikadavo savo verslo vietas.
Paryžiaus rytinėje dalyje kavinės darbuotojas Waelis Boubakeris vitriną uždengė faneros plokštėmis. Jis apgailestavo, kad žmonės lieka namuose ir niekas neateis apsipirkti.
Kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas, apkaltinęs E. Macrono vyriausybę vis labiau autoritariniu posūkiu, taip pat dalyvavo eitynėse Paryžiuje.
Prancūzijos ekonomikai atsidūrus ant recesijos slenksčio ir vyriausybei patiriant spaudimą mažinti skolą, jos galimybės nuraminti protestuotojus papildomomis išlaidomis yra ribotos.
Policijos šaltinis sakė, kad tarp pareigūnų juntamas didelis nervingumas.
Prancūzijos prekybos rūmų prezidentas Alainas Di Crescenzo teigė, jog verslo savininkai nerimauja. „Parduotuvių savininkai negali sulaukti, kada pasibaigs šeštadienis“, – televizijai „France Inter“ sakė A. Di Crescenzo.
