Seimo kancleris Modestas Gelbūda iš pareigų buvo atleistas nepažeidžiant Konstitucijos, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Teismas konstatavo, kad M. Gelbūdai buvo užtikrintos iš pagrindinio šalies įstatymo kylančios tinkamo teisinio proceso garantijos.
Byla nagrinėta gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kreipimąsi. Į šį teismą buvo kreipęsis pats M. Gelbūda, prašydamas jo atleidimą iš Seimo kanclerio pareigų pripažinti neteisėtu.
LVAT prašė įvertinti, ar 2024 metų kovo 21 dieną priimtas Seimo nutarimas, kuriuo M. Gelbūda atleistas nesibaigus jo įgaliojimų laikui, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams pagal jo priėmimo tvarką.
Abejonių kilo dėl to, kad Seimo posėdyje, svarstant kanclerio atleidimą, buvo iškelti nauji nepasitikėjimo juo pagrindai. LVAT vertino, ar dėl to nebuvo suvaržyta M. Gelbūdos teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir ar jam nebuvo skirta per mažai laiko paaiškinimams pateikti.
KT sprendime pabrėžė, kad Seimo kancleris atleidžiamas pagal parlamentinę procedūrą, kuri nėra tokia pati kaip teismo procesas.
KT pirmininkas Tomas Davulis paaiškino, kad Seimo nariai, svarstydami nepasitikėjimą parlamento paskirtu ar išrinktu pareigūnu, nėra susaistyti vien iniciatorių pateiktais argumentais ir aplinkybėmis. Jie gali aiškintis visas reikšmingas aplinkybes, kad pagrįstų savo poziciją dėl pritarimo arba nepritarimo nepasitikėjimui.
Teismas taip pat atmetė LVAT argumentą, jog M. Gelbūda neturėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai. Kancleris apie tai, kad kovo 21 dieną Seimo posėdyje bus svarstomas nepasitikėjimo juo klausimas, buvo informuotas 2024 metų kovo 19 dieną.
KT vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės rodo, kad M. Gelbūdai buvo suteikta reali galimybė pasiruošti posėdžiui. Jame jis galėjo pateikti Seimui savo paaiškinimus ir atsakyti į argumentus, kuriais buvo grindžiamas nepasitikėjimas.
Teismas nurodė, kad kartu Seimo nariams buvo sudarytos sąlygos įvertinti pareigūno veiklą ir balsuojant išreikšti savo pritarimą arba nepritarimą nepasitikėjimui.
KT pažymėjo, kad Seimo statutas numato, jog pareiškus nepasitikėjimą pareigūno atleidimo procedūra pradedama nedelsiant. Todėl nėra pagrindo reikalauti, kad statute būtų nustatytas konkretus terminas, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuojamas apie posėdį, kuriame bus sprendžiamas jo atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas.
M. Gelbūda į Seimo kanclerio pareigas penkerių metų kadencijai paskirtas Seimo 2021 metų balandžio 27-osios nutarimu.
2024 metų kovo 20 dieną tuometinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, atsižvelgdama į 74 Seimo narių pareiškimą, parlamentui pasiūlė kanclerį atleisti dėl nepasitikėjimo.
Parlamentarai M. Gelbūdai priekaištavo dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo, taip pat dėl nesugebėjimo užtikrinti nepertraukiamos Seimo kavinės, medicinos punkto veiklos ir kitų stringančių darbų.
Atleidimo klausimas spręstas slaptu balsavimu. Už M. Gelbūdos atleidimą balsavo 95 parlamentarai, 13 buvo prieš.
