Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva sekmadienį iškovojo įspūdingą pergalę rinkimuose, tačiau jo varžovas Flávio Bolsonaro atsisakė pripažinti pralaimėjimą ir pareiškė sieksiantis rinkimų rezultatų anuliavimo.
L. da Silvos pergalė parodė, kad Brazilija nepasuko konservatyvumo keliu, kuris pastaruoju metu paveikė daugelį šalių, tarp jų Argentiną, Čilę, Kolumbiją ir Peru. Šį posūkį rėmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Antradienį 81-ąjį gimtadienį minėsiantis kairiųjų lyderis laimėjo galimybę prezidento pareigas eiti ketvirtą kadenciją. Tai – precedento neturintis atvejis.
Oficialiais duomenimis, L. da Silva gavo 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 procento. Už dabartinį prezidentą balsavo maždaug 4,4 mln. daugiau rinkėjų.
Senatorius F. Bolsonaro yra buvusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro sūnus. J. Bolsonaro šiuo metu atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už bandymą įvykdyti valstybės perversmą po pralaimėjimo L. da Silvai 2022 metų rinkimuose.
Rinkimų dieną netrūko sumaišties. Aukščiausiasis Teismas nusprendė balsavimą pratęsti dviem valandomis, nors dalis rinkimų apylinkių tuo metu jau buvo uždarytos.
Tokio sprendimo L. da Silva paprašė po to, kai pranešė apie įvairiuose miestuose sustabdytą autobusų eismą, dėl kurio gyventojams esą tapo sunkiau pasiekti rinkimų apylinkes.
F. Bolsonaro taip pat ragino kai kuriuose regionuose balsavimą pratęsti dėl smarkių liūčių, tačiau teismo sprendimą pavadino „nepriimtinu“ ir „nešvariu triuku“.
Per trumpą kalbą Brazilijos sostinėje jis pareiškė negalintis pripažinti rezultatų ir ketinantis reikalauti rinkimus anuliuoti.
Nuo 1989 metų, kai po karinės diktatūros pabaigos Brazilijoje pirmą kartą buvo surengti tiesioginiai prezidento rinkimai, nė vienam pirmajame ture pralaimėjusiam kandidatui nebuvo pavykę laimėti antrojo turo.
Pirmuosiuose komentaruose po pergalės L. da Silva sakė, kad žmonės atėjo balsuoti, nes jo komandai pavyko įtikinti rinkėjus balsavimo svarba šalies demokratijai.
Rio de Žaneire pergalę lydėjo fejerverkai ir vuvuzelų garsai. San Paulo gatvėse susirinko tūkstančiai raudonai – L. da Silvos Darbininkų partijos spalva – apsirengusių žmonių.
Lulos kova
Rinkimuose nedalyvavusių žmonių dalis, palyginti su pirmuoju turu, sumažėjo nuo 21 iki 19 procentų.
Įtemptą kampaniją lydėjo daugybė skandalų ir abipusių kaltinimų. Ji taip pat atskleidė gilų visuomenės susiskaldymą, Braziliją kamuojantį jau dešimtmetį.
Susiskaldžiusi šalis
Vis dėlto beveik pusė rinkėjų, norinčių permainų, balsavo prieš L. da Silvą, pradėsiantį ketvirtąją prezidento kadenciją.
Skurde užaugęs politikas prezidentu pirmą kartą tapo 2003 metais, o 2006-aisiais buvo perrinktas.
Į valdžią L. da Silva įspūdingai sugrįžo po 2022 metų rinkimų, nors prieš tai dėl korupcijos skandalo daugiau kaip 18 mėnesių praleido kalėjime. Jam pareikšti kaltinimai vėliau buvo panaikinti dėl procesinių priežasčių.
Per trečiąją L. da Silvos kadenciją sumažėjo infliacija ir nedarbas, o milijonai žmonių išbrido iš bado. Tačiau rinkėjus tebeslėgė aukštos pragyvenimo išlaidos ir nusikalstamumas.
45 metų F. Bolsonaro mėgino atrodyti nuosaikesnis ir linksmesnis už savo tėvą. Jis sutelkė konservatyvius rinkėjus ir mažiau ideologiškai nusiteikusius žmones, siekiančius permainų.
Jo naujajai kadencijai pasibaigus 2030 metais, L. da Silvai, kuris jau dabar yra vienas vyriausių pasaulio lyderių, bus 85-eri.
Prezidentui taip pat teks dirbti su priešiškai nusiteikusiu Kongresu, kuriame daugumą sudaro dešinieji.
L. da Silvos kampanijoje daug dėmesio skirta Brazilijos suverenitetui tuo metu, kai JAV prezidento D. Trumpo administracija šaliai daro prekybinį ir diplomatinį spaudimą.
„Ši šalis nesutiks būti kieno nors galiniu kiemu“, – sekmadienį pareiškė L. da Silva.
Sveikinimus jam atsiuntė Čilės kraštutinių dešiniųjų prezidentas Jose Antonio Kastas ir Ekvadoro dešiniųjų prezidentas Danielis Noboa – abu jie laikomi artimais D. Trumpo sąjungininkais.
L. da Silvą taip pat pasveikino Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė Claudia Sheinbaum.
