Artėjant Vėlinėms, kapavietes norisi papuošti ne tik sezoninėmis gėlėmis, bet ir pasirūpinti, kad jos gražiai atrodytų kitąmet. Ruduo tam tinkamas, tačiau svarbu atskirti augalus, kuriuos dar galima sodinti spalį, nuo tų, kuriuos geriau palikti pavasariui.
Kapų priežiūros ir tvarkymo įmonės „Eram Service“ įkūrėja ir vadovė Rūta Matulienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokie augalai tinka rudeniui, kaip atnaujinti peraugusias daugiametes gėles ir kokių darbų kapavietėse nereikėtų atidėlioti.
Rudeninei kapų puošybai tinka viržiai ir chrizantemos
Prieš Vėlines kapavietėse specialistė siūlo sodinti viržius ir chrizantemas. Jie suteikia spalvų ir padeda sukurti tvarkingą aplinką. Viržiai, pasak R. Matulienės, yra praktiškas pasirinkimas, nes juos galima įvairiai derinti.
Rudenį žmonės taip pat dažnai renkasi erikas, dekoratyvinius kopūstėlius ir kitas trumpalaikiam papuošimui skirtas sezonines gėles. Perkant chrizantemas svarbu nepasirinkti pernelyg didelių – tai viena dažnesnių klaidų.
Sezoninius augalus galima derinti su dekoratyviniais augalais ir viržiais. Tuo metu vasarą pasodintų gėlių nebūtina iškart išrauti, jeigu jos vis dar gerai auga. Pavyzdžiui, gražiai atrodanti sanvitalija gali puošti kapavietę iki Vėlinių ir atlaikyti laiką iki šalnų.
Spalį dar galima sodinti tulpes ir narcizus
Rudenį tinkamas metas pasirūpinti ir kai kuriomis daugiametėmis gėlėmis. Spalį į žemę dar galima sodinti svogūninius augalus – tulpes, narcizus ir panašias gėles, kurios pavasarį pradžiugins žiedais.
Kapams R. Matulienė rekomenduoja rinktis žemesnius augalus, kad jie neužstotų paminklo ir neužimtų per daug vietos. Kadangi Lietuvoje spalis paprastai nėra labai šaltas, šiuos augalus dar galima sodinti.
Vis dėlto svarbu atsižvelgti, kur augalas buvo užaugintas. Jei gėlės išaugintos lauke, problemų neturėtų kilti. Tačiau iš šiltnamio sąlygų įsigyti augalai gali sunkiau prisitaikyti pasodinti į lauką.
Peraugusias daugiametes gėles rudenį galima padalyti
Rudenį verta peržiūrėti ir jau augančius daugiamečius augalus. Dekoratyvinės žolės bei kitos daugiametės gėlės ilgainiui išsiplečia, sutankėja arba praranda ankstesnę formą. Specialistė teigia, kad jas maždaug kas trejus metus reikėtų atnaujinti.
Tam augalą galima iškasti ir peiliu padalyti į mažesnes, maždaug saujos dydžio dalis. Jas pasodinus iš naujo, augalas turėtų prigyti, kitąmet įsišaknyti ir toliau augti. Taip galima atnaujinti viksvinę žolę, melvenę ar kitus panašius augalus.
Iš pradžių persodintos dalys gali atrodyti nedidelės, tačiau laikui bėgant jos vėl sutankės ir suformuos vešlius kerus. Tokiu būdu tą pačią gėlę galima išlaikyti dar dvejus ar trejus metus, neperkant naujų augalų.
Prieš žiemą nepamirškite melsvių ir hortenzijų
Rudenį taip pat reikėtų sutvarkyti nužydėjusius arba šalnų paveiktus augalus. Melsvių lapai šiuo metu dažnai paruduoja, todėl nebeatrodo dekoratyviai. Juos galima nukirpti – pavasarį augalai vėl atžels ir visą vasarą puoš kapavietę.
Hortenzijas galima palikti žiemoti, tačiau prireikus jų ūglius galima patrumpinti ir pašalinti dalį šakų. R. Matulienė nurodo, kad kai kurias hortenzijas galima patrumpinti iki penkių pumpurų, kad liktų mažiau ūglių. Vis dėlto prieš genint būtina įvertinti konkrečią hortenzijos rūšį, nes jų genėjimo laikas ir būdas gali skirtis.
Tokie rudens darbai padeda palaikyti tvarką prieš Vėlines ir pasiruošti kitam sezonui. Tinkamai prižiūrėti augalai pavasarį vėl atželia, o kapavietei vėliau reikia mažiau papildomo dėmesio.
Mažai priežiūros reikalaujantiems kapams rožės netinka
Renkantis augalus svarbu įvertinti ne tik jų išvaizdą, bet ir būsimą priežiūrą. Kadangi žmonės į kapines ne visada gali atvykti kasdien ar net kartą per savaitę, specialistė siūlo rinktis lauko sąlygoms pritaikytus augalus, kuriems nereikia nuolatinio dėmesio.
Rožės, jos teigimu, reikalauja daugiau priežiūros, todėl kapavietėse jų sodinti nerekomenduojama. Jos galėtų tikti tiems, kurie pasirengę dažniau lankytis kapuose ir rūpintis augalais.
Daugumos įprastų kapavietėse auginamų gėlių žiemai specialiai dengti nereikia. Tačiau dar prieš sodinant svarbu patikrinti augalo atsparumą šalčiui ir pasirinkti rūšį, tinkamą augti lauke Lietuvos klimato sąlygomis.
