Lietuvos architektų ir urbanistų bendruomenė pranešė apie netektį – mirė architektas ir urbanistas Gediminas Girčys. Daugiau nei penkis dešimtmečius trukusioje profesinėje veikloje jis prisidėjo prie svarbių šalies teritorijų planavimo dokumentų, darnios plėtros strategijų rengimo ir būsimų architektų ugdymo.
Gedimino Girčio darbai apėmė skirtingus Lietuvos urbanistikos etapus
G. Girčio karjera atspindėjo Lietuvos urbanistikos pokyčius: jis dirbo planuojant sovietmečiu augusius miestus ir naujus gyvenamuosius rajonus, o vėliau prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos teritorijų planavimo sistemos kūrimo bei regioninės plėtros strategijų rengimo.
Jo profesinis palikimas siejamas su nacionalinio ir regioninio masto teritorijų planavimo darbais, darnaus vystymosi politika, publikacijomis ir pedagogine veikla.
Vienu reikšmingiausių G. Girčio darbų laikomas dalyvavimas rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą. Šį dokumentą Seimas patvirtino 2002 m., o jis tapo svarbiu pagrindu planuojant ilgalaikę valstybės raidą.
2003 m. gegužės 14 d. Seimo komisijos posėdyje G. Girčys akcentavo bendrojo plano svarbą šalies ateičiai. Posėdžio protokole užfiksuota, kad jis dokumentą įvardijo kaip „pagrindinį dokumentą rūpinantis savo krašto ateitimi“, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi „ministerijų, apskričių administracijų ir savivaldybių darbe“.
2002 m. architektas prisidėjo ir prie Aplinkos ministerijos leidinio „Sustainable Development in Lithuania“ („Darnus vystymasis Lietuvoje“) rengimo – jis parengė dalį apie miestų plėtrą. G. Girčys taip pat dirbo ekspertų grupėje, rengusioje Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, o 2003 m. buvo paskirtas į šios strategijos įgyvendinimo vertinimo ekspertų grupę.
Savo patirtimi jis dalijosi su būsimaisiais architektais Vilniaus inžineriniame statybos institute, dabartiniame VILNIUS TECH. Nuo 1966 m. G. Girčys buvo Lietuvos architektų sąjungos narys, jam suteiktas meno kūrėjo statusas, o 2008 m. jis apdovanotas sąjungos Garbės ženklu.
G. Girčys taip pat dirbo valstybės miestų planavimą koordinavusiose institucijose. Valstybiniame statybos reikalų komitete jis vadovavo Miestų planavimo skyriui, vėliau dirbo Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijoje. Jis vadovavo bendrovei „Urbanistika“ ir joje dirbo projektų vadovu.
Apie architekto mirtį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbusi Aplinkos ministerija pabrėžė, kad jo darbai buvo ir išliks svarbūs Lietuvos urbanistikos istorijai.
