Raseinių rajone esančiame Jūkainių miške gamtos mylėtojų dėmesį patraukė itin retas radinys – aptiktas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas korališkasis trapiadyglis. Tokios rūšies pasirodymas laikomas ženklu, kad teritorijoje išlikusios natūraliai besivystančios ekosistemos.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija paskelbė V. Greičiaus nuotraukas ir pastebėjimus. Pasak specialistų, korališkasis trapiadyglis yra vienas jautriausių miško būklės indikatorių, galintis augti tik esant tam tikroms sąlygoms.
Grybas rastas neįprastoje vietoje
Jūkainių miške korališkasis trapiadyglis pastebėtas ant drėgno juodalksnio kamieno, Europinės svarbos aliuvinių miškų buveinėje. Tokia augavietė šiai rūšiai nėra įprasta, todėl radinys laikomas ypač vertingu.
Šis grybas paprastai auga ant stambių beržų, drebulių ar ąžuolų virtuolių. Jis minta negyva mediena ir atlieka natūralaus miško sanitaro funkciją. Kartu korališkasis trapiadyglis labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius – jam būtini natūraliai pūvantys stambūs kamienai ir pastovi drėgmė.
Rūšis gali išlikti miškuose, kurie paliekami natūraliai raidai. Sutvarkytose ir nuo nuvirtusių medžių išvalytose teritorijose tokiam grybui tinkamų sąlygų nelieka, todėl jo aptikimas Jūkainiuose rodo, kad čia išsaugota laukinei gamtai svarbi aplinka.
Miškas apsuptas dirbamų laukų
Jūkainių miškas yra ledynmečio suformuotame banguotame kraštovaizdyje ir iš visų pusių apsuptas intensyviai dirbamų laukų. Ši žalia teritorija saugoma kaip geomorfologinis draustinis ir yra tarptautinio „Natura 2000“ tinklo dalis.
Specialistai primena, kad korališkąjį trapiadyglį galima tik stebėti ir fotografuoti. Jo negalima nei liesti, nei skinti, nes grybas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir yra saugomas. Toli gražu ne kiekvienam pavyksta šią rūšį pamatyti gyvai.
Apie tokį ar kitą saugomos rūšies radinį pranešti gali kiekvienas. Tam reikia prisijungti prie Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS), užpildyti trumpą pranešimą ir pridėti nuotrauką su koordinatėmis. Stebėjimais taip pat galima dalytis „iNaturalist“ platformoje. Tokia informacija padeda specialistams stebėti retų augalų, gyvūnų ir grybų būklę.
Tekstu ir nuotraukomis „Facebook“ dalijosi Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija. Medžiagos autorius – V. Greičius.
