Kitąmet keliams ir tiltams Vyriausybė siūlo skirti 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet. Tokį sprendimą savivalda ir kelių sektoriaus atstovai vadina šokiruojančiu bei ragina atkurti pernai, pradėjus veikti Valstybiniam kelių fondui, sumažintą Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad išlaidos keliams mažinamos tuo metu, kai smarkiai išaugo jų tiesimui reikalingų medžiagų kainos. Pasak jo, ypač pabrango bitumas – jo kaina, įvertinus naftos kainų pokyčius, beveik padvigubėjo.
„Lietuvos kelių“ asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko įspėjo, kad dėl mažesnio finansavimo keliai ir toliau sparčiai dėvėsis, o jų remontas ne visada bus atliekamas laiku. Jo vertinimu, dėl to prastės kelių būklė, ilgės kelionės, didės kuro sąnaudos ir išlaidos autoservisams.
Š. Frolenko teigimu, šiuo metu apie 40 proc. kelių neatitinka jiems keliamų būklės reikalavimų ir laikomi blogais. Mažėjant finansavimui, ši dalis, jo manymu, tik didės.
Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų biudžeto projekte keliams numatyta 749,3 mln. eurų. Tai yra 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet suplanuoti 815,5 mln. eurų.
Ministras aiškina, kodėl bendras finansavimas mažėja
Susisiekimo ministras Juras Taminskas penktadienį teigė, kad bendrą keliams skiriamą sumą mažina sumažėjęs Europos Sąjungos finansavimas. Kartu jis pabrėžė, jog nacionalinis finansavimas didėja 62 mln. eurų.
Numatoma, kad Kelių fondas išaugs iki 240 mln. eurų. Į šią sumą tikimasi surinkti 110 mln. eurų iš įsigaliosiančios elektroninės kelių rinkliavos sunkiajam transportui. Dar 25–36 mln. eurų turėtų sudaryti vežėjų grąžinti anksčiau nesumokėti mokesčiai už užsienyje atliktą techninę priežiūrą.
Ragina grąžinti didesnį KPPP finansavimą
Pagal Vyriausybės pasiūlymą, 2027 metų KPPP biudžetas siektų 436 mln. eurų – vos 0,6 mln. eurų mažiau nei šiemet numatyti 436,6 mln. eurų.
Š. Frolenko mano, kad šios sumos nepakanka. Jo teigimu, KPPP reikėtų grąžinti į iki Kelių fondo įsteigimo buvusį 540 mln. eurų lygį. Jis taip pat kartoja siūlymą keliams skirti visas pajamas, gaunamas iš degalų akcizų.
Asociacijos vadovas pabrėžė, kad Europos lėšos gali papildyti kelių finansavimą, tačiau jos nepakeičia pagrindinio ir tvaraus finansavimo, kurį turėtų užtikrinti Kelių fondas ir KPPP.
A. Klišonis taip pat sakė, kad kelių būklė negerės, kol į KPPP nebus investuojama daugiau. Dėl sumažėjusių programos lėšų, jo teigimu, ypač nukenčia savivaldybės, kuriose nėra karinių objektų, pavyzdžiui, poligonų. Tokios savivaldybės turi mažiau galimybių pasinaudoti kariniam mobilumui skirtomis investicijomis.
LSA prezidentas nurodė, kad per metus atnaujinama maždaug 1,5 proc. Lietuvos kelių, tačiau toks tempas nėra pakankamas.
Š. Frolenko pabrėžė, kad veiksmingiausias būdas gerinti kelių būklę – skirti jiems pajamas iš degalų akcizų. Jo teigimu, svarbu vertinti, kiek valstybė surenka iš automobilių degalų akcizų ir kokią šios sumos dalį grąžina keliams.
J. Taminskas penktadienį taip pat tikino, kad dėl mažesnio finansavimo nenukentės nei jau pradėti, nei kitais metais suplanuoti projektai – jiems, ministro teigimu, lėšų pakaks.
Galutinė 2027 metų kelių finansavimo suma paaiškės Seimui patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą.
