Kepenys yra vienas didžiausių žmogaus vidaus organų. Kasdien jos atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, tačiau sutrikusi veikla ilgą laiką gali nepasireikšti aiškiais simptomais. Dėl to žmonės neretai bando kepenis „stiprinti“ žolelių arbatomis, maisto papildais ar įvairiomis detoksikacijos programomis.
Kepenų būklei svarbiausi kasdieniai įpročiai
Kepenų sveikata glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle, todėl jomis rūpintis padeda tie patys įpročiai, kurie naudingi širdžiai ir medžiagų apykaitai.
Gydytoja pabrėžia, kad ypač svarbu išlaikyti sveiką ir stabilų kūno svorį bei neleisti kauptis pilvo riebalams. Esant antsvoriui, net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali sumažinti riebalų kiekį kepenyse ir pagerinti jų būklę.
Reikšmingas ir fizinis aktyvumas – jis naudingas net normalaus svorio žmonėms, nes padeda palaikyti tinkamą medžiagų apykaitą. Kepenų sveikatą lemia ne vienas ypatingas veiksmas, o kelių įpročių visuma: kasdienis judėjimas, subalansuota mityba, stabilus svoris be pilvinio, arba „obuolio“ tipo, nutukimo ir saikingas alkoholio vartojimas. Jei kepenys pažeistos, specialistė rekomenduoja alkoholio visiškai atsisakyti.
Kokį maistą rinktis?
Sveikam žmogui specialios „kepenų dietos“ nereikia. Svarbiausia valgyti įvairiai, subalansuotai ir neviršyti organizmui reikalingo kalorijų kiekio.
Pasak doc. dr. V. Ožeraitienės, kepenims palankios mitybos pagrindą turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai, viso grūdo produktai, riešutai, sėklos, alyvuogių aliejus ir žuvis.
Patariama mažinti perdirbtos mėsos, sočiųjų riebalų, rafinuotų angliavandenių ir itin perdirbtų, kaloringų produktų kiekį. Taip pat nederėtų piktnaudžiauti saldumynais, desertais, saldžiais padažais ir kitais produktais, kuriuose gausu pridėtinio cukraus bei fruktozės.
Didelis greitai pasisavinamų angliavandenių, ypač perteklinės fruktozės, kiekis didina kepenų metabolinę apkrovą ir gali skatinti naujų riebalų susidarymą kepenyse. Ši rizika ypač išauga, kai suvartojama per daug kalorijų ir yra atsparumas insulinui.
Vis dėlto vaisių dėl juose esančios fruktozės vengti nereikėtų. Vaisiai, kuriuose yra skaidulų, vitaminų ir polifenolių, nėra prilyginami saldiesiems gėrimams ar sultims. Kepenims palankiau per dieną suvalgyti 2–3 vaisius nei išgerti stiklinę sulčių.
„Detoksai“ ne visada nekenksmingi
Sveikoms kepenims specialaus „valymo“ nereikia – jos pačios metabolizuoja alkoholį, vaistus, cheminius teršalus ir kitas nereikalingas ar galimai kenksmingas medžiagas.
Nors kai kurie papildai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, tai nereiškia, kad jie išvalo kepenis ar pašalina jose susikaupusius riebalus. Silimarino papildų poveikio kepenų suriebėjimui ir fibrozei įrodymai kol kas nepakankami.
Gydytoja taip pat įspėja, kad didelės koncentracijos ciberžolės ar kurkumino papildai, ypač vartojami kartu su piperinu, gali pažeisti kepenis. Todėl žodis „natūralus“ nebūtinai reiškia „nekenksmingas“.
Jeigu kepenys jau pažeistos, pirmiausia reikia išsiaiškinti pažeidimo priežastį, o ne savarankiškai bandyti jas gydyti papildais. Tikrasis kepenų „detoksas“ – alkoholio atsisakymas arba jo ribojimas, normalus kūno svoris, fizinis aktyvumas, subalansuota Viduržemio jūros tipo mityba ir atsakingas vaistų bei papildų vartojimas.
Kas vyksta atsisakius alkoholio?
Alkoholio sukeltas kepenų pažeidimas gali progresuoti nuo riebalų kaupimosi iki uždegimo, fibrozės ir cirozės. Tačiau atsisakius alkoholio kepenų būklė gali pradėti gerėti.
Kepenų suriebėjimas ir fermentų rodikliai gali gerėti jau per 2–4 savaites nuo alkoholio vartojimo nutraukimo. Jei yra fibrozė, visiškai atsisakius alkoholio jos progresavimas gali sustoti, o dalis randinio audinio net regresuoti.
Pažengusi cirozė yra struktūriškai negrįžtamas kepenų pažeidimas. Vis dėlto ir tokiu atveju alkoholio atsisakymas gali sumažinti komplikacijų tikimybę bei sulėtinti ligos progresavimą.
Požymiai, kurių ignoruoti negalima
Kepenų ligos neretai ilgai nesukelia jokių nusiskundimų, todėl žmogus gali jaustis sveikas net tada, kai organe jau vyksta pakitimai. Dėl šios priežasties ligos kartais nustatomos atsitiktinai, atliekant kraujo ar pilvo organų tyrimus.
Pačios kepenys neturi skausmo receptorių. Skausmas dažniausiai pasireiškia kepenims padidėjus ir tempiant jas gaubiančią kapsulę arba susirgus šalia esantiems organams, pavyzdžiui, tulžies pūslei.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pagelsta oda ar akių baltymai, patamsėja šlapimas, tinsta kojos arba didėja pilvo apimtis. Konsultacijos taip pat nereikėtų atidėlioti dėl nepaaiškinamo nuovargio, silpnumo ar nuolatinio diskomforto dešinėje pašonėje.
Žmonėms, turintiems kepenų ligų rizikos veiksnių, būklę verta reguliariai tikrinti net ir tuomet, kai jie jaučiasi visiškai gerai.
Ką galima pradėti daryti jau šiandien?
Norint pasirūpinti kepenimis, nebūtina pirkti specialių preparatų. Pirmiausia verta kontroliuoti kūno svorį, daugiau judėti ir įvertinti alkoholio vartojimo įpročius.
Rekomenduojama per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Mitybą galima grįsti Viduržemio jūros regiono principais: valgyti daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių, žuvies ir nesočiųjų riebalų, o mažinti pridėtinio cukraus bei itin perdirbto maisto kiekį.
Jeigu kepenys jau pažeistos, gydytoja ragina visiškai atsisakyti alkoholio. Ilgalaikiai kasdieniai įpročiai kepenų sveikatai yra svarbesni už trumpalaikes detoksikacijos programas.
