Vytenis Andriukaitis sukritikavo Lietuvos reakcijos į tarptautinius įvykius greitį ir teigė, kad šalies pozicija neturėtų būti paremta vien siekiu įtikti Jungtinėms Valstijoms. Jo vertinimu, Lietuva turi rodyti principingą, orią ir teisės viršenybę ginančią laikyseną.
Politikas pasakojo savo reakciją išsakęs tuomet, kai pasaulį sukrėtė žinia apie Donaldo Trumpo veiksmus. Tuo metu, anot jo, greitai sureagavo Europos Sąjungos pareigūnai, valstybių narių lyderiai, Jungtinė Karalystė ir Australija. V. Andriukaitis išskyrė Suomijos premjero reakciją, kuri, jo teigimu, buvo greita, tiksli ir drąsi.
Tuo metu Lietuvoje vertinimai pasirodė tik pirmadienio vakarą, nors žinia paskelbta sekmadienį. V. Andriukaičio manymu, į tokio masto įvykius reikėtų reaguoti greičiau. Jis nekonkretizavo, kas pirmiausia turėjo pasisakyti – premjeras, užsienio reikalų ministras ar prezidentas, tačiau pabrėžė, kad situacija buvo ypatingai sukrečianti.
Anot jo, D. Trumpo veiksmai vis labiau komplikuoja transatlantinius santykius ir saugumo architektūrą, taip pat palieka Ukrainą itin sudėtingoje padėtyje. V. Andriukaitis teigė nesuprantantis, kodėl Lietuva taip ilgai nereagavo. Prezidento kalbą jis pasveikino, tačiau jo poziciją įvertino kaip pakankamai silpną. Premjero pasisakymą politikas pavadino geru, bet apgailestavo, kad jis nebuvo išsakytas anksčiau.
V. Andriukaitis taip pat atmetė požiūrį, esą Lietuva turėtų laikytis atsargesnės pozicijos vien tam, kad užsitikrintų JAV karių sugrįžimą. Jis sakė esantis toli nuo tokio Lietuvos saugumo problematikos supratimo ir apgailestavo dėl, jo žodžiais, klupčiojančios šalies laikysenos.
Politikas priminė seną eilėraštį apie Lietuvą, kurią saugo milžino jėga, ir teigė, kad šis mąstymas atspindi priklausomybės nuo galingesnio globėjo sindromą. Jo nuomone, Lietuva turėtų aiškiai ir garbingai ginti savo poziciją, o ne stengtis bet kokia kaina likti JAV pusėje.
V. Andriukaitis atkreipė dėmesį ir į Lietuvos reakciją į D. Trumpo grasinimus prisijungti Grenlandiją bei į karo veiksmus Irane. Jo vertinimu, Lietuva abiem atvejais pavėlavo. Jis pabrėžė, kad šalis nėra nei tokia maža, nei silpna, kad negalėtų išsakyti aiškios pozicijos be dvigubų standartų.
Kaip pavyzdį jis pateikė Suomiją, kuri ribojasi su Rusija ir turi gerokai ilgesnę sieną, tačiau į įvykius reagavo greitai bei aiškiai. Dėl Grenlandijos, pasak jo, taip pat nedelsdama reagavo Danija ir kitos šalys. V. Andriukaitis teigė, kad Lietuvoje įprasta elgtis kaip „klapčiukams“, tačiau tokia laikysena, jo manymu, nėra ori ir drąsi valstybės pozicija.
Partijos viduje diskusijos neslopsta
Paklaustas, ar yra nusivylęs savo partija ir ar ketina skambinti Mindaugui Sinkevičiui, kad išsakytų savo nuomonę, V. Andriukaitis teigė, jog ši diskusija nėra nauja nei jo kolegoms, nei partijai.
Jo manymu, svarbiausiais užsienio politikos klausimais būtina kalbėtis atvirai, nes šalies vadovo ir Vyriausybės programos turi būti derinamos. Tai, pasak politiko, reiškia diskusijas, nuomonių skirtumus ir pozicijų derinimą, o ne tylėjimą bei laukimą, kaip viskas susiklostys.
V. Andriukaitis perspėjo, kad dėl tokios situacijos žmonės gali nustoti skirti kairiąją užsienio politiką nuo dešiniosios. Jo vertinimu, tai būtų labai blogas reiškinys.
Vertindamas premjero galimybes įrodyti esąs lyderiu, galinčiu išspręsti sudėtingas problemas, V. Andriukaitis sakė, kad Mindaugas ėmėsi nepaprastai sunkios užduoties. Premjeras dirba dar nepraėjus šimtui dienų, tačiau ant jo jau užgriuvo labai platus ir sudėtingas klausimų ratas.
„Kokią etiketę priklijuot? Koks Saliamonas vietoj jo kitaip padarytų?“ – svarstė V. Andriukaitis.
