Lapkričio 11-ąją minima šv. Martyno diena. Seniau ši data žmonėms buvo svarbi ne tik dėl religinių tradicijų ar ūkio darbų – pagal gamtos reiškinius jie bandydavo nuspėti, kokia bus artėjanti žiema ir orai per Kalėdas.
Šv. Martyno dieną protėviai stebėdavo gamtą ir ieškodavo ženklų, galinčių parodyti būsimos žiemos pobūdį.
Šventasis, siejamas su orų spėjimais
Šventasis Martynas buvo IV amžiuje Italijoje gyvenęs vyskupas, išgarsėjęs gailestingumu ir pagalba neturtingiesiems. Paveiksluose jis dažnai vaizduojamas dar būdamas kareiviu: nusivilkęs savo apsiaustą šventasis jį atiduoda elgetai. Nuo XVI amžiaus protestantiškuose kraštuose lapkričio 11-ąją pradėtas minėti ir Bažnyčios reformatorius Martynas Liuteris.
Feodalinėje Lietuvoje šv. Martyno diena buvo susijusi ir su ūkiniais bei finansiniais įsipareigojimais. Tuo metu būdavo sumokami įvairūs mokesčiai. XVI amžiuje karčemininkai iki šios dienos privalėdavo sumokėti karčemos laikymo mokestį feodalinių valdų administracijai, o XVII amžiuje palivarkai dažnai būdavo išnuomojami laikotarpiui nuo vieno šv. Martyno iki kito.
Dar XX amžiuje Klaipėdos krašte lapkričio 11-ąją baigdavosi žemės ūkio samdinių – bernų ir mergų – samdos laikotarpis. Su samdiniais tądien atsiskaitydavo ir kitose šalyse. Austrijoje tuo metu baigdavosi gyvulių ganymas ganyklose, o Vokietijoje prasidėdavo gyvulių skerdimas, trukdavęs visą mėnesį.
Šio laikotarpio ryšį su skerstuvėmis rodo ir Suomijos tradicija per šv. Martyną kepti riebius kraujinius kruopų vėdarus. Lietuvoje panašus patiekalas taip pat būdavo gaminamas skerstuvių progomis.
Žąsies krūtinkaulis turėjo atskleisti žiemos eigą
Žemaitijoje per šv. Martyną ant stalo dažnai būdavo dedama kepta žąsis. Iš jos krūtinkaulio žmonės bandydavo nuspėti, kokia bus žiema. Jei kaulas pradžioje būdavo švarus ir baltas, tačiau link galo patamsėdavo, manyta, kad žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga – švelnesnė. Jeigu švariai persišviesdavo kaulo galas, tikėtasi šaltos žiemos pabaigos.
Keptą žąsį per šv. Martyną iki šiol valgo ir Serbijoje. Tyrinėtojai šį paprotį sieja su senovinių aukojimo apeigų atgarsiais.
Senolių manymu, svarbi buvo ir pati lapkričio 11-osios dienos temperatūra bei krituliai. Lietuvių patarlės bylojo: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“ ir „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Taip pat buvo sakoma, kad giedras oras per šv. Martyną pranašauja labai šaltą žiemą.
Ši diena buvo svarbi ne tik orams spėti. Kėdainių apylinkėse merginos, norėjusios sapne išvysti būsimą vyrą, šv. Martyno išvakarėse visą dieną pasninkaudavo ir nevalgydamos eidavo miegoti. Tikėta, kad taip jų sapne pasirodys jaunikis.
