Rusija per Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vykstančias derybas mėgina sugrąžinti 2021 metais iškeltus reikalavimus dėl NATO karinių pajėgų mažinimo Europoje, teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Instituto vertinimu, Kremlius trišales Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos derybas siekia pakreipti link esminių Europos saugumo architektūros pokyčių.
ISW, remdamasis šaltiniu Rusijos delegacijoje Abu Dabyje, nurodo, kad karo Ukrainoje sureguliavimas Maskvai tėra viena platesnės diskusijos apie saugumo architektūrą dalių. Šis klausimas esą yra pavaldus pagrindiniam tikslui – iš naujo apsvarstyti „visapusišką“ ir „nedalomą“ Europos saugumo architektūrą.
Tokiu būdu Rusija vėl grįžta prie 2021 metų gruodį išsakytų reikalavimų. Tuo metu Maskva siekė, kad NATO nutrauktų ginkluotės ir karių dislokavimą Aljanso valstybėse, į NATO įstojusiose po 1997 metų. Įgyvendinus tokį reikalavimą, Rusija iš esmės įgytų veto teisę NATO sprendimams ir būtų apribota valstybių suvereni teisė pasirinkti narystę Aljanse.
Po 1997 metų į NATO įstojo nemažai valstybių. 1999 metais Aljanso narėmis tapo Čekija, Vengrija ir Lenkija. 2004 metais – Lietuva, Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. 2009 metais prie NATO prisijungė Albanija ir Kroatija, 2017 metais – Juodkalnija, 2020 metais – Šiaurės Makedonija, o 2023 ir 2024 metais – Suomija bei Švedija.
Maskvos pozicija kertasi su JAV derybininko teiginiais
ISW analitikai pažymi, kad atnaujinti Kremliaus reikalavimai nesutampa su neseniai paskelbtais JAV derybininko Jaredo Kushnerio pareiškimais. Jis teigė, jog po taikos derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos kiekviena valstybė turėtų išsaugoti suverenumą ir teisę kontroliuoti savo saugumo bei aljansų pasirinkimus. Pasak jo, NATO ir toliau liktų pagrindiniu Europos kolektyvinės gynybos elementu.
ISW taip pat teigia, kad Kremlius toliau ieško skirtingų būdų savo agresijai pateisinti, remdamasis tariama grėsme Rusijai, jei Ukraina taptų NATO nare.
Instituto analitikų vertinimu, nuo 2008 iki 2022 metų nei NATO, nei Ukraina nesiėmė esminių veiksmų dėl Ukrainos narystės Aljanse. Jie pabrėžia, kad NATO niekada nekėlė grėsmės Rusijos saugumui, tačiau 2022 metais Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą, siekdamas susilpninti NATO ir Vakarų vienybę.
Apibendrindami ISW analitikai teigia, kad pagrindinis Kremliaus tikslas yra susigrąžinti kontrolę buvusiose sovietinėse respublikose.
