Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktorius Audrius Šimaitis siūlo 2027 metais nebedidinti darbuotojų atlyginimų. Tokiu būdu, pasak jo, būtų siekiama atkurti įstaigos finansinį stabilumą. Šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, o skolos tiekėjams siekia 15,7 mln. eurų.
Atlyginimams tenka didžioji dalis PSDF lėšų
A. Šimaičio teigimu, iš kasdienei ligoninės veiklai skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų net 87 proc. panaudojama atlyginimams. Vaistams, medicinos priemonėms, remontui ir kitoms reikmėms lieka tik 13 proc.
Ligoninės vadovas nurodė, kad per pastaruosius trejus metus KUL darbuotojų atlyginimai augo bent du kartus sparčiau nei kitose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinis darbo užmokestis vienam etatui sudarė 3 418 eurų neatskaičius mokesčių. Gydytojai vidutiniškai uždirbo 7 118 eurų, o slaugytojai – 3 466 eurus.
Finansinę naštą, anot A. Šimaičio, didina ir atlyginimų koeficientai, kurie viršija šakos kolektyvinėje sutartyje nustatytus bazinius dydžius. Susidariusį skirtumą ligoninė turi finansuoti pati. Be to, sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimas KUL kainavo apie 40 mln. eurų.
Prognozuojama, kad kitąmet ligoninės pajamos dėl didesnių paslaugų įkainių ir išaugusio jų skaičiaus galėtų padidėti maždaug 11 mln. eurų. Jei atlyginimai būtų išlaikyti dabartiniame lygyje, KUL tikisi 2027 metus baigti be deficito. Tačiau susikaupusioms skoloms padengti, ligoninės vadovo teigimu, reikėtų ir valstybės pagalbos.
Vadovybė taip pat atsisakė 10 proc. kintamosios darbo užmokesčio dalies, teigdama, kad taip solidarizuojasi su darbuotojais.
Profesinės sąjungos reikalauja garantijų
Kaip skelbė ELTA, KUL profesinės sąjungos nepritarė vadovybės siūlymui keisti atlyginimų skaičiavimo tvarką. Pagal siūlomą modelį darbo sutartyse nustatyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų mažinami, o skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi.
Profesinės sąjungos nurodo, kad nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų likti toks pats, vėlesnis jo didėjimas galėtų sulėtėti. Tokiu atveju atlyginimas būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai teigė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia, jog darbuotojai neigia ligoninės finansines problemas ar atsisako prisidėti prie jų sprendimo. Vis dėlto profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir išsamių duomenų, pagrindžiančių siūlomų pakeitimų būtinybę.
Ligoninės vadovybė įspėjo, kad nepakeitus dabartinės tvarkos iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas dar padidėtų 11–15 mln. eurų. Taip pat perspėta, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti atlyginimų mokėjimas.
Spalio pabaigoje vykusiame neeiliniame KUL dalininkų susirinkime Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas ligoninės vadovybei skyrė dvi savaites pateikti išsamią informaciją apie skolas, finansų planavimą ir išlaidas bei parengti finansinės padėties stabilizavimo planą.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o skolos tiekėjams ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina paslaugų teikimo užtikrinimą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau sąnaudos auga dar sparčiau.
2025 metais KUL dirbo 3 020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų. Klaipėdos universiteto ligoninė uostamiestyje veikia nuo 2023 metų.
