Po triuškinamo Respublikonų partijos pralaimėjimo JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose prezidentas Donaldas Trumpas susidūrė su sudėtinga dilema – kaip elgtis dėl jau aštuonis mėnesius trunkančio ir visuomenėje nepopuliaraus karo su Iranu.
Iki rinkimų D. Trumpas ne kartą grasino atnaujinti plataus masto Irano bombardavimą, jei Teheranas nesutiks su prezidentui priimtinomis susitarimo sąlygomis. Trečiadienį pirmą kartą komentuodamas demokratų pergalę, prie kurios prisidėjo ir rinkėjų nepasitenkinimas karu, jis iš esmės pripažino viceprezidento J. D. Vance’o vertinimą, kad konfliktas respublikonams tapo katastrofiškas.
D. Trumpas teigė, kad karas iš dalies prisidėjo prie benzino brangimo, tačiau kartu pabrėžė, jog savo sprendimo pradėti konfliktą nekeistų ir, susiklosčius tokioms pačioms aplinkybėms, pasielgtų taip pat.
JAV ir Izraelio smūgiai bei Irano atsakas regione jau padarė dešimčių milijardų dolerių žalą. Konflikto pasekmes pajuto ir šeimos visame pasaulyje – pabrango degalai, išaugo išlaidos daugelyje sektorių. Todėl tolesni D. Trumpo sprendimai gali turėti didelę reikšmę ne tik Iranui ir Artimiesiems Rytams, bet ir pasaulio ekonomikai.
Mažiau politinių suvaržymų, bet daugiau rizikų
Nors naftos tiekimas per Hormuzo sąsiaurį atnaujintas, o tarptautinius tanklaivius lydi JAV karinio jūrų laivyno laivai, konfliktas persikėlė ir į Raudonąją jūrą. Ten susiduria Irano remiami husių sukilėliai ir Saudo Arabijos vadovaujama koalicija.
Padėtis šiame regione tebėra itin nestabili. Husiai puola Jemeno civilius ir Saudo Arabijos infrastruktūrą, taip pat siekia stiprinti ryšius su ginkluotomis grupuotėmis visame Somalio pusiasalio regione. Jų atakos prieš tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės kontroliuojamas teritorijas dar labiau gilina humanitarinę krizę.
Aukšto rango Jemeno vyriausybės pareigūnas teigė, kad Irano ir jo remiamų grupuočių keliama grėsmė po JAV rinkimų „per naktį nepasikeitė“. Jis paragino Vašingtoną vengti skubotų sprendimų. Pareigūnas kalbėjo anonimiškai, nes neturėjo teisės viešai komentuoti šio klausimo.
Buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vyresnysis analitikas Brianas Haggerty mano, kad D. Trumpas dabar gali jaustis mažiau suvaržytas, nes politinė karo kaina jau išryškėjo. Vis dėlto, jo vertinimu, strateginiai tikslai ir logika, kuria būtų grindžiamas tolesnis smūgių Iranui stiprinimas, nuo praėjusios savaitės ar mėnesio nepasikeitė. B. Haggerty šiuo metu bendradarbiauja su Vašingtone veikiančiu analitiniu centru „Defense Priorities“.
Ant stalo – keli skirtingi scenarijai
B. Haggerty teigimu, prezidentas gali nuspręsti nekeisti dabartinės strategijos. Tokiu atveju JAV kariuomenė toliau vykdytų vadinamuosius gynybinius smūgius ir tęstų jūrų blokadą, kuria siekiama apriboti Irano naftos tiekimą pasaulio rinkai.
Buvęs D. Trumpo pirmosios kadencijos valstybės sekretoriaus padėjėjas Artimųjų Rytų reikalams Davidas Schenkeris paminėjo ir kitą galimybę – smogti su Irano branduoline programa siejamam objektui, esančiam giliai po žeme Kirtiklio kalne centrinėje šalies dalyje. D. Trumpas ne kartą yra užsiminęs, kad svarsto tokį veiksmą.
Po tokio smūgio, D. Schenkerio vertinimu, prezidentas galėtų nutraukti karinius veiksmus ir pareikšti, kad Irano branduolinei programai padaryta pakankama žala. Vėliau jis galbūt bandytų sudaryti simbolinį susitarimą: būtų atkurtas laisvas laivybos judėjimas Hormuzo sąsiauriu, Iranui iš dalies sušvelnintos sankcijos, o derybos dėl branduolinės programos nukeltos į ateitį.
Kitas scenarijus – įgyvendinti anksčiau D. Trumpo išsakytus grasinimus ir surengti plataus masto atakas prieš Irano infrastruktūrą.
D. Schenkeris pažymėjo, kad Iranas gali manyti, jog JAV prezidentas po rinkimų yra politiškai susilpnėjęs ir suvaržytas Kongreso, tačiau situacija gali būti priešinga. Vis dėlto tolesnė konflikto eskalacija tikriausiai dar labiau didintų naftos ir energijos kainas – tai buvo viena iš priežasčių, kurias rinkėjai antradienį nurodė pasirinkdami demokratus.
Trečiadienį „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito žemiau 95 JAV dolerių už barelį ir pasiekė žemiausią lygį per du mėnesius. Tai rodo, kad rinkos nesitiki plataus masto smūgių.
Regiono vyriausybės laukia naujų Vašingtono sprendimų
Dar prieš JAV rinkimus Artimųjų Rytų pareigūnai atidžiai sekė D. Trumpo pareiškimus, bandydami suprasti, kokių veiksmų jis gali imtis toliau.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu savaitgalį vykusio pokalbio telefonu metu ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius Iranui. Tačiau, kaip teigė su pokalbio turiniu susipažinęs asmuo, JAV prezidentas neįsipareigojo imtis karinių veiksmų.
Trys Artimųjų Rytų vyriausybių pareigūnai trečiadienį sakė, kad D. Trumpo administracija Iranui veikiausiai signalizavo: po JAV rinkimų Teherano pozicija derybose tik silpnės. Neoficialiais diplomatiniais kanalais esą buvo perduota, kad po lapkričio 3 d. prezidentas gali būti labiau pasirengęs atnaujinti smūgius, nes politiškai turės mažiau ko prarasti. Šie pareigūnai taip pat kalbėjo anonimiškai, nes neturėjo įgaliojimų viešai komentuoti klausimo.
Po triuškinamo pralaimėjimo rinkimuose išliko nuogąstavimų, kad D. Trumpas gali dar ryžtingiau pasirinkti plataus masto arba naujus ribotus smūgius Iranui. Vis dėlto ketvirtasis pareigūnas teigė, jog rinkimų rezultatai tarpininkams suteikė šiek tiek daugiau optimizmo ieškant konflikto sprendimo.
J. D. Vance’as atrodė labiau nei prezidentas linkęs aiškiai sieti rinkimų nesėkmę su karu Irane. Iš pradžių dėl pralaimėjimo D. Trumpas kaltino pačius respublikonų kandidatus.
J. D. Vance’as, laikomas galimu kandidatu į prezidentus 2028 metais, Baltuosiuose rūmuose buvo vienas iš labiausiai abejojusių karo pradžios pagrįstumu. Tačiau D. Trumpui priėmus sprendimą pradėti konfliktą, jis prezidentą parėmė.
Apklausa: karas turėjo įtakos balsavimui, bet nebuvo pagrindinis klausimas
Keli netikėtai pergales iškovoję demokratų kandidatai savo rinkimų kalbose pabrėžė amerikiečių nepasitenkinimą karu Irane.
Naujai išrinktas Ajovos senatorius Joshas Turekas pasakojo kampanijos metu nuolat girdėjęs rinkėjų skundus dėl sunkumų įperkant maistą, išlaikant būstą, sumokant už elektrą ir prisipildant automobilio degalų.
AP atliktos plataus masto rinkėjų apklausos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. JAV rinkėjų, duomenimis, maždaug šeši iš dešimties respondentų manė, kad Jungtinės Valstijos pasielgė neteisingai pradėdamos karo veiksmus prieš Iraną.
Dauguma rinkėjų, nepatenkintų karu, savo apygardose balsavo už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus. Tačiau apklausa parodė, kad šis konfliktas daugumai nebuvo svarbiausias klausimas.
Maždaug trečdalis rinkėjų nurodė, jog karas Irane turėjo lemiamą įtaką jų pasirinkimui Kongreso rinkimuose. Maždaug pusė svarbiausiais klausimais laikė pragyvenimo išlaidas arba korupciją valdžios institucijose.
Beveik visi demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus palaikę rinkėjai karo pradžią laikė klaida. Tuo metu maždaug aštuoni iš dešimties respublikonų kandidatus rėmusių rinkėjų manė, kad sprendimas pradėti karą buvo teisingas.
Apie šeši iš dešimties visos šalies rinkėjų teigė esantys labai susirūpinę benzino ir dyzelino kainomis. Maždaug du trečdaliai šių rinkėjų savo apygardose balsavo už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus.
Vis dėlto D. Trumpas pareiškė, kad, atsigręžęs į sprendimus dėl Irano, nieko nekeistų ir elgtųsi taip pat.
ELTA primena, kad lapkričio 3 d. JAV vyko kadencijos vidurio rinkimai. Juose buvo renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratų partija iškovojo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose.
