Lapkričio 29 dieną Europos Sąjungoje pradedami taikyti naujosios taršos normos „Euro 7“ reikalavimai. Jie apims ne tik išmetamąsias dujas, bet ir stabdymo metu susidarančias kietąsias daleles, padangų dėvėjimąsi bei elektromobilių baterijų ilgaamžiškumą.
Vienas reikšmingiausių pokyčių bus susijęs su automobiliais, turinčiais vidaus degimo variklius. Juose įrengtos diagnostikos sistemos turės nuolat tikrinti taršos kontrolės įrangą. Jei tam tikras gedimas ilgai nebus pašalintas, automobilio elektronika gali apriboti galimybę vėl užvesti variklį.
Pirmasis „Euro 7“ taikymo etapas prasidės lapkričio 29 dieną. Nuo tada Europos Sąjungoje nauji lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių tipai galės būti homologuojami tik atitikdami naujus reikalavimus.
Automobiliams, kurių tipai patvirtinti pagal ankstesnius standartus, iš karto prisitaikyti nereikės. Iš esmės visiems naujiems šių kategorijų automobiliams, pateksiantiems į Europos rinką, „Euro 7“ reikalavimai bus taikomi nuo 2027 metų lapkričio 29 dienos.
Neištaisius taršos sistemos gedimo automobilis gali nebeužsivesti
Vienas pagrindinių naujovių – automobilio gebėjimas savarankiškai vertinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taršos mažinimo įrangos veikimą.
Naujuose automobiliuose bus diegiama pažangesnė stebėsenos sistema, vadinama OBM. Ji turės nustatyti, ar išmetamųjų dujų valymo įranga veikia tinkamai.
Jeigu sistema aptiks gedimą, dėl kurio taršos kontrolės įranga nebeatlieka savo funkcijos, vairuotojas pirmiausia bus įspėtas ir turės laiko problemą pašalinti. Tačiau tokių perspėjimų ignoruoti neribotą laiką nebus galima.
Europos Komisijos patvirtintose techninėse taisyklėse numatyta, kad gedimui nepašalinus per 2 400 kilometrų, gali būti pradėta papildomų apribojimų taikymo procedūra.
Gamintojai galės pasirinkti vieną iš kelių sprendimų. Įjungus ribojimo sistemą, automobilis galėtų leisti variklį užvesti ne daugiau kaip 20 kartų. Išnaudojus šį skaičių, variklio užvedimas būtų blokuojamas.
Kita galimybė – apriboti likusį nuvažiuojamą atstumą. Jam pasibaigus automobilio variklio vėl užvesti nebūtų galima.
Taip pat leidžiama numatyti variklio užvedimo blokavimą po degalų papildymo arba užrakinti bako įpylimo angą, kad degalų papildyti nebūtų įmanoma.
Konkretų būdą pasirinks pats automobilio gamintojas. Vis dėlto tokie apribojimai nebus taikomi dėl kiekvieno nedidelio gedimo – jie skirti atvejams, kai problema trukdo tinkamai kontroliuoti išmetamųjų teršalų kiekį.
Pagrindinės ribos beveik nesikeis, tačiau matavimas taps griežtesnis
Nors „Euro 7“ yra naujos kartos taršos standartas, pagrindinės lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų ribos iš esmės liks tokios pačios, kaip nustatyta „Euro 6“ normoje.
Dyzeliniams lengviesiems automobiliams ir toliau bus taikoma 80 mg/km azoto oksidų (NOx) riba, o benzininiams automobiliams – 60 mg/km.
Tačiau pasikeis teršalų matavimo metodika. Į apskaitą bus įtraukiamos ir mažesnės kietosios dalelės: jeigu anksčiau daugiausia buvo vertinamos ne mažesnės kaip 23 nanometrų skersmens dalelės, pagal „Euro 7“ bus skaičiuojamos ir nuo 10 nanometrų dydžio dalelės.
Daugiau dėmesio bus skiriama ir taršos kontrolės sistemų patvarumui. Automobilis turės atitikti nustatytus kriterijus ne tik išvažiavęs iš gamyklos, bet ir po kelerių eksploatacijos metų.
Pagrindinis lengvųjų automobilių atitikties laikotarpis truks aštuonerius metus arba 160 tūkst. kilometrų. Papildomas laikotarpis sieks iki dešimties metų arba 200 tūkst. kilometrų, tačiau jam bus taikomi atitinkamai pakoreguoti reikalavimai.
Taršos vertinimas apims ir stabdžių daleles
Iki šiol Europos taršos standartai daugiausia buvo susiję su išmetamosiomis dujomis. Įsigaliojus „Euro 7“, bus vertinamos ir dalelės, susidarančios dėvintis stabdžiams.
Iki 2029 metų pabaigos lengviesiems automobiliams su vidaus degimo varikliais ir hibridine pavara bus taikoma 7 mg/km kietųjų dalelių (PM10) riba. Elektromobiliams nustatyta griežtesnė – 3 mg/km – riba.
Naujosios taisyklės taip pat numato padangų dėvėjimosi kontrolę. Važiuojant aplinką teršia ne tik stabdžių, bet ir padangų išskiriamos dalelės, todėl vieningi jų bandymo ir vertinimo metodai bus diegiami etapais.
Standartas nustatys ir baterijų ilgaamžiškumo ribas
„Euro 7“ pirmą kartą įtvirtina bendrus elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų hibridų traukos baterijų ilgaamžiškumo reikalavimus.
Lengvųjų automobilių baterijos per pirmuosius penkerius metus arba nuvažiavus 100 tūkst. kilometrų turės išlaikyti bent 80 proc. pradinės talpos. Vėlesniu laikotarpiu – iki aštuonerių metų arba 160 tūkst. kilometrų – išlikusi talpa turės siekti mažiausiai 72 proc.
Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad baterijos tinkamai veiktų ne vien pirmaisiais automobilio naudojimo metais. Be to, bus numatytas automobilio aplinkosauginis pasas, kuriame bus pateikiama informacija apie transporto priemonės taršą, energijos sąnaudas, nuvažiuojamą atstumą ir baterijos charakteristikas.
