Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius, komentuodamas visuomenėje kylančias įtampas dėl Stačiatikių Bažnyčios veiklos, teigia, kad Lietuva turi įvertinti Maskvos patriarchato vaidmenį. Pasak politiko, Rusija šią struktūrą naudoja kaip minkštosios galios priemonę.
V. Sinkevičius „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuva privalo pasimokyti iš Ukrainos patirties. Jo teigimu, Maskvos patriarchatas yra įrodytas Kremliaus geopolitinio ir hibridinio karo įrankis, per kurį įtaka skleidžiama parapijose, švietimo bei kultūros renginiuose. Taip esą propaguojamas „rusų pasaulio“ naratyvas ir formuojamas lojalumas Rusijai.
Politikas pabrėžė, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis į tai būtina atsižvelgti. Jis taip pat priminė, kad Maskvos patriarchas Kirilas viešai remia Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Siūloma apriboti Maskvos patriarchato įtaką Lietuvoje
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pakeitimus. Jais siekiama aiškiau nustatyti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas, jų atstovavimo tvarką ir išspręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad religinės bendruomenės ar bendrijos negalėtų gauti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jei jų administraciniai centrai būtų susiję su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar Lietuvos teisėje nustatyti ribojimai. Tokia galimybė taip pat nebūtų numatyta tuo atveju, jei jų veikla keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pataisomis taip pat siekiama tiksliau įvardyti juridinius asmenis, galinčius atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje. Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai atstovautų Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas.
Stačiatikių dvasininkai ketina kreiptis į Seimo vadovybę
Į siūlomus pakeitimus šią savaitę reagavo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai. Per surengtą spaudos konferenciją jie pranešė ketinantys kreiptis į Seimo vadovybę.
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko teigė, kad konservatorių užregistruoti įstatymų projektai stačiatikių bendruomenėje kelia įtampą. Trakų vyskupas Ambrosijus savo ruožtu pareiškė, kad šiuo metu prieš Stačiatikių Bažnyčią vykdomas puolimas, nors bendruomenė, jo teigimu, laikosi Lietuvos įstatymų ir remia valstybės politiką.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia iki šiol yra pavaldi Maskvos patriarchatui. Vyskupas Ambrosijus nurodė, kad dvasininkai dėl autonomijos kreipėsi į aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą – Sinodą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad visos pasaulyje veikiančios stačiatikių dvasinės bendruomenės vadovaujasi kanonine teise.
Tyrime nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo
Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą. Jame nagrinėjama, kaip Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pateisina karą prieš Ukrainą, kokia yra jos veikla Europos Sąjungoje ir kaip veikia su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas.
Tyrime taip pat analizuojami šių organizacijų finansavimo mechanizmai bei galimybė juos pasitelkti Kremliaus įtakai skleisti.
Sergijus Šumylo, remdamasis kitų Europos valstybių pavyzdžiais, kalbėjo ir apie galimus šių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kuriais atvejais religinės organizacijos gali būti naudojamos ne vien religiniais, bet ir politiniais ar saugumo tikslais.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kaltinimus dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui atmetė. Anksčiau išplatintame pareiškime ji teigė, kad bandymai stačiatikius vadinti „penktąja kolona“ diskriminuoja religinę bendruomenę ir didina visuomenės susiskaldymą.
Vyskupijų priklausomybė minima nacionalinio saugumo vertinimuose
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Maskvos patriarchatui priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susidūrė su vadovybės sankcijomis.
2022 m. vasarą Maskvos patriarchatas juos pašalino iš kunigų luomo, nes jie kritikavo patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuomet aiškino, kad griežtos nuobaudos skirtos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmasis atvejis, kai ortodoksų dvasininkams pritaikytos tokios nuobaudos.
Vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato, nepaisant jų pačių siekio tapti savarankiškomis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.
