Vyresniame amžiuje sveikatos rūpesčių daugėja, tačiau kartu išlieka ir iš artimųjų, kaimynų ar senų įpročių atkeliavę klaidingi įsitikinimai. Vieni žmonės namuose laiko netinkamų vaistų „dėl visa ko“, kiti, pamatę prastesnius tyrimų rezultatus, griebiasi kraštutinumų, o dar kiti mano, kad vaistažolės niekada negali pakenkti.
„Eurovaistinės“ vaistininkės aptarė dažniausiai girdimus mitus ir paaiškino, kaip sveikata rūpintis saugiau.
„Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, rūpinimąsi savimi su fizine ar emocine sveikata sieja 32,5 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Tarp visų šalies gyventojų taip mano 19,4 proc.
Vyresni žmonės taip pat dažnai susiduria su konkrečiais sveikatos iššūkiais: 40,5 proc. nurodo sąnarių skausmus ar judėjimo sunkumus, 33,4 proc. – padidėjusį kraujospūdį, 26,4 proc. – širdies ir kraujagyslių sutrikimus, o 14,5 proc. – kitas lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ar autoimuninės ligos.
Dėl to dažnai vartojama daugiau vaistų ir papildų. Vis dėlto, pasak vaistininkių, šioje srityje vis dar pasitaiko klaidų, kurios gali turėti rimtų pasekmių.
1. Nitroglicerinas rankinėje gali tapti pavojingu įpročiu
Vaistininkė Jelena Deksnienė atkreipia dėmesį į vadinamąją nitroglicerino istoriją. Anksčiau buvo paplitusi nuostata, kad pajutus nemalonų pojūtį širdies plote šį vaistą būtina turėti ir iškart pavartoti.
Tačiau savarankiškai vartoti nitrogliceriną pavojinga. Jis stipriai plečia kraujagysles ir gali staigiai sumažinti kraujospūdį, todėl žmogus gali netekti sąmonės. Šį preparatą vartoti galima tik gydytojui paskyrus.
Vietoj jo vaistininkė siūlo rankinėje turėti validolio, kurio sudėtyje yra valerijono ir kuris veikia raminamai. Vis dėlto ir dėl šio preparato vartojimo geriausia iš anksto pasitarti su specialistu, žinančiu konkrečią žmogaus sveikatos būklę.
2. Visiškai atsisakyti druskos taip pat nereikėtų
Sužinoję apie padidėjusį cholesterolį ar kraujospūdį, kai kurie žmonės visiškai išbraukia druską iš savo mitybos. Vaistininkė Jovita Aleknienė pabrėžia, kad toks sprendimas gali būti pernelyg kraštutinis.
Per didelis druskos kiekis nėra naudingas, tačiau natris reikalingas tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms. Kai jo organizme per mažai, gali atsirasti silpnumas, galvos skausmas ir pykinimas, o sunkesniais atvejais – sumišimas, koordinacijos sutrikimai bei kiti negalavimai. Rizika ypač aktuali vyresniame amžiuje, kai žmogus gali vartoti kitus vaistus ar sirgti lėtinėmis ligomis.
3. Šaldytuvas ne visada prailgina akių lašų naudojimą
Vaistų laikymo klaidos taip pat gali atrodyti nereikšmingos. Vienas dažnesnių pavyzdžių – akių lašų dėjimas į šaldytuvą tikintis, kad taip jie ilgiau išliks tinkami naudoti.
J. Aleknienė aiškina, kad preparatą šaldytuve laikyti reikia tik tuomet, jei tai aiškiai nurodyta ant pakuotės. Akių lašų naudojimo trukmę dažniausiai lemia ne temperatūra, o sterilumas. Todėl seniai atidaryto preparato laikymas šaldytuve jo nepadarys saugaus. Tokius lašus geriau išmesti, o pasikartojus problemai vaistinėje įsigyti naujų.
Vaistinėlę namuose rekomenduojama peržiūrėti reguliariai – geriausia kas pusmetį, tačiau bent kartą per metus tai padaryti būtina. Taip galima pastebėti pasibaigusio galiojimo vaistus, neaiškios paskirties preparatus ar priemones, laikomas vien iš įpročio.
4. Vaistažolės gali keisti vaistų poveikį
Vienas klastingiausių įsitikinimų – kad natūralios priemonės yra visiškai saugios ir su vaistais jų derinti nereikia. J. Deksnienė kaip pavyzdį pateikia jonažolę, dažnai vartojamą prastesnei nuotaikai, ypač rudenį. Ji gali keisti kepenų fermentų veiklą ir paveikti kai kurių vaistų poveikį.
Atsargiau reikėtų elgtis ir vartojant kraują skystinančius preparatus bei didelius kiekius priemonių, galinčių veikti kraujo krešėjimą. Tarp jų minima ginkmedis, dilgėlės, imbieras, česnakas ir stipri žalioji arbata. Pasak vaistininkės, tai nebūtinai reiškia, kad jų reikia visiškai atsisakyti, tačiau iki aspirino ar kitos kraują veikiančios tabletės reikėtų padaryti kelių valandų pertrauką.
Preparatus su saldymedžiu atsargiau turėtų vartoti žmonės, kuriems kaupiasi skysčiai arba kurie geria kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Mėtos gali būti nepalankios besiskundžiantiems refliuksu. Kadangi visų galimų derinių išvardyti neįmanoma, vaistininkė pataria neeksperimentuoti savarankiškai ir pasitarti su vaistininku arba gydytoju.
5. Kaimynės patirtis nėra tinkamas gydymo planas
Vaistininkės taip pat ragina nesirinkti gydymo vien pagal kitų žmonių patirtis. Tai, kad tam tikras preparatas padėjo kaimynei ar anksčiau pačiam žmogui, dar nereiškia, kad jis tiks dabartinėje situacijoje. Skirtumą gali lemti kitos ligos, vartojami vaistai ar aplinkybės, todėl bendrą sveikatos būklę turėtų įvertinti specialistas.
Atsargiai reikėtų rinktis ir maisto papildus. Kartais žmogus vienu metu vartoja kelis skirtingus preparatus, kuriuose yra ta pati veiklioji medžiaga, todėl bendra jos dozė gali tapti per didelė. Dėl to į vaistinę verta atsinešti vartojamų preparatų pavadinimus arba jų nuotraukas.
Grįžus senai sveikatos problemai taip pat ne visada saugu savarankiškai nusipirkti prieš kelerius metus gydytojo skirtą vaistą. Jei preparatas buvo skiriamas periodiškai, vaistininkas gali padėti, tačiau ūmesnės ar neaiškios situacijos atveju nukreips pas gydytoją. Vaistininkė pabrėžia, kad vaistinėje specialistai užduoda daug klausimų būtent tam, kad galėtų tinkamai įvertinti situaciją ir padėti.
