Lietuvos keliuose galima sutikti įvairaus amžiaus vairuotojų – tarp jų ir perkopusių 70, 80 ar net 90 metų. Nors vyresni žmonės dažnai turi ilgametę vairavimo patirtį, kyla klausimas, ar vien jos pakanka saugiam dalyvavimui eisme, ypač kai per laiką pasikeičia Kelių eismo taisyklės (KET).
Šiuo metu vyresni vairuotojai Lietuvoje sveikatą turi tikrintis dažniau, tačiau jų KET žinios papildomai nevertinamos. Susisiekimo ministerija kol kas nemato pagrindo įvesti privalomą žinių patikrinimą ar periodinį vairavimo egzaminų perlaikymą pagal amžių.
80 metų perkopusių vairuotojų – 21 tūkstantis
„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė nurodė, kad šiuo metu teisę vairuoti Lietuvoje turi 21 tūkst. 80 metų ir vyresnių žmonių. Tai sudaro 1,42 proc. visų asmenų, turinčių teisę vairuoti.
90 metų ar vyresnių vairuotojų šalyje yra kiek daugiau nei 700.
Vairavimo amžiaus ribos ne visada sutampa su galimybėmis išlaikyti egzaminus. 2024 metais vyriausiam B kategorijos praktikos egzaminą išlaikiusiam asmeniui buvo 85 metai, o A kategorijos egzaminą išlaikiusiam žmogui – 71 metai. Per praėjusius metus „Regitra“ iš viso priėmė 144 465 praktikos egzaminus.
Ministerija papildomo žinių tikrinimo neplanuoja
Susisiekimo ministerijos teigimu, pagrindinis kriterijus sprendžiant, ar žmogus gali dalyvauti eisme, yra objektyviai įvertinta jo sveikatos būklė. Ji tikrinama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Ministerija teigia neturinti duomenų, kad kuri nors amžiaus grupė dėl KET žinių stokos būtų gerokai mažiau kompetentinga už kitas. Todėl papildomos priemonės galėtų būti svarstomos tik įvertinus mokslinius tyrimus ir kitų šalių praktiką. Vis dėlto skaudūs eismo įvykiai rodo, kad ši tema išlieka aktuali ir diskusija dėl jos neturėtų būti nutraukta.
Atstovai taip pat pabrėžė, kad sprendimas riboti vyresnių žmonių teisę vairuoti turėtų būti grindžiamas objektyviais duomenimis. Šiuo metu tokių duomenų, jų teigimu, nėra.
Sveikata tikrinama vis dažniau
K. Judeikė pabrėžė, kad vertinti reikėtų ne vairuotojo amžių, o jo sveikatos būklę. Geras regėjimas ir greita reakcija būtini visiems vairuotojams, tačiau šie gebėjimai nebūtinai priklauso nuo metų skaičiaus.
Vairuotojo medicininė pažyma turi galioti nuolat, o ne tik keičiant pažymėjimą. Iki 65 metų sveikatą reikia tikrintis kas dešimt metų, nuo 65 iki 80 metų – kas penkerius metus, o sulaukus 80 metų – kas dvejus metus. Po apsilankymo pas gydytoją vairuotojui papildomai kreiptis į „Regitrą“ nereikia, nes pažymos duomenys instituciją pasiekia automatiškai.
Jeigu sveikata leidžia, „Regitra“ skatina vyresnius žmones vairuoti kuo ilgiau. Galimybė savarankiškai nuvykti pas gydytoją, apsipirkti ar aplankyti artimuosius padeda išlikti aktyviems ir palaikyti ryšį su aplinkiniais.
Daugiausia įvykių sukelia ne senjorai
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė teigė, kad vyresni vairuotojai nesukelia didžiosios dalies eismo įvykių. Daugiausia jų tenka jaunesnių ir vidutinio amžiaus vairuotojų grupėms.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2025 metais 65 metų ir vyresni automobilių vairuotojai sukėlė 311 įskaitinių eismo įvykių. Tai sudarė apie 11 proc. visų tais metais registruotų įskaitinių eismo įvykių.
Vis dėlto vien įvykių skaičius neleidžia tiksliai palyginti skirtingo amžiaus vairuotojų elgesio. Vertinant reikėtų atsižvelgti į kiekvienos grupės vairuotojų skaičių, vairavimo intensyvumą, nuvažiuojamą atstumą ir pažeidimų pobūdį. Todėl amžius savaime negali būti laikomas nei saugaus vairavimo gebėjimų, nei polinkio pažeisti KET rodikliu.
Policija taip pat neturi pakankamai objektyvių duomenų teigti, kad vyresni vairuotojai dėl nežinojimo apie KET pakeitimus taisykles pažeidžia dažniau nei kitų amžiaus grupių vairuotojai.
Siūloma daugiau mokyti, o ne riboti pagal amžių
Policijos vertinimu, sprendžiant dėl privalomo periodinio egzaminų perlaikymo pirmiausia reikėtų remtis eismo saugumo statistika ir moksliniais tyrimais, o ne vien žmogaus amžiumi. Vairavimo įgūdžiai ir sveikatos būklė yra individualūs: gerus gebėjimus gali išlaikyti vyresni žmonės, o sveikatos ar vairavimo problemų gali turėti ir jaunesni vairuotojai.
Svarbiausia, kad kiekvienas eismo dalyvis turėtų galiojančią teisę vairuoti, būtų tinkamos sveikatos, gebėtų valdyti transporto priemonę ir laikytųsi KET.
Ministerijos atstovai akcentavo periodinių sveikatos patikrinimų ir visuomenės informavimo kampanijų svarbą. Vairuotojai turėtų būti skatinami savarankiškai atnaujinti KET žinias, o informacija apie eismo kultūrą ir saugaus vairavimo principus turėtų būti teikiama nuosekliai.
J. Liutkienės teigimu, viena svarbiausių priemonių – nuolatinis vairuotojų informavimas apie KET pakeitimus. Taip pat būtų naudinga sudaryti galimybę savanoriškai pasitikrinti teorines žinias ir prireikus atnaujinti praktinio vairavimo įgūdžius.
Vyresniems vairuotojams galėtų būti rengiami specializuoti savanoriški mokymai. Juose būtų galima aptarti KET pakeitimus, sudėtingas situacijas kelyje, saugų važiavimą sankryžose ir žiedinėse sankryžose bei šiuolaikinių automobilių vairuotojo pagalbos sistemų naudojimą.
