Regionų administracinis teismas UAB „Vilpra“ byloje kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Nacionalinis teismas prašo išaiškinti, ar įmonei galėjo būti taikoma atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimą, kai veika nebuvo tyčinė ar sąmoninga, o Latvijos muitinė, per kurią su „Vilpra“ nesusiję tretieji asmenys vykdė eksporto procedūras, sankcijų apėjimo rizikos nenustatė.
2024 metų pavasarį viešumoje kilo abejonių dėl to, ar UAB „Vilpra“ sąmoningai pažeidė tarptautines sankcijas, gabendama arba padėdama gabenti sankcionuotas prekes į Baltarusiją. Po to Vilniaus teritorinė muitinė atliko kelerius metus apėmusį kompleksinį bendrovės ūkinės komercinės veiklos, apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą.
Muitinė nenustatė, kad „Vilpra“ tyčia ar sąmoningai būtų apėjusi tarptautines sankcijas. Vis dėlto įmonei buvo skirta bauda už tariamai neatsargų pažeidimą, kurį galėjo padaryti tretieji asmenys. Lietuvos muitinė taip pat neatsižvelgė į Latvijos muitinės poziciją. Per Latviją su „Vilpra“ nesusiję tretieji asmenys tiekė prekes į Kirgiziją, tačiau Latvijos muitinė šiuose epizoduose neįžvelgė galimos tarptautinių sankcijų apėjimo rizikos.
Nagrinėdamas „Vilpra“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, Regionų administracinis teismas pateikė ESTT prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
„Vilpra“ vadovas Martynas Vėgėlė mano, kad įmonės teisinis persekiojimas gali būti susijęs su jo brolio Igno Vėgėlės politine veikla. Pasak jo, ši istorija viešai paskelbta likus kelioms savaitėms iki Prezidento rinkimų, kuriuose dalyvavo ir jo brolis. Nors Ignas Vėgėlė įmonės veikloje nedalyvauja, viešumoje, vadovo teigimu, buvo sudarytas įspūdis, kad už bendrovės veiklą atsakingas ir jis.
Martynas Vėgėlė taip pat nurodė, kad įmonė viešai buvo kaltinama tyčiniu ir sąmoningu tarptautinių sankcijų pažeidimu, tačiau muitinės atliktas kelerius metus trukęs visos bendrovės veiklos patikrinimas tokio pažeidimo nenustatė.
ESTT nacionalinis teismas klausia, ar tuo metu galiojusi Europos Sąjungos teisė leido ūkio subjektui taikyti teisinę atsakomybę už neatsargų tarptautinių sankcijų pažeidimą. „Vilpra“ byloje pateikė turimus įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina, kad parduodama prekes bendrovė ėmėsi visų protingų ir proporcingų priemonių sandorių teisėtumui bei sankcijų laikymuisi patikrinti.
Įmonei taip pat pateikta informacija iš Latvijos muitinės, kuri minėtuose epizoduose tarptautinių sankcijų pažeidimo nenustatė.
„Vilpra“ vadovo teigimu, nors ES teisė draudė prekiauti su Baltarusija ir Rusija ir numatė atsakomybę už tyčinį bei sąmoningą sankcijų apėjimą, Lietuvos muitinė baudą skyrė už tariamai neatsargų pažeidimą. Be to, bendrovė nubausta už veiksmus, kuriuos galėjo atlikti kitos įmonės. Martyno Vėgėlės teigimu, tuo metu ES teisėje nebuvo nustatyta pareiga atsakyti už trečiųjų asmenų veiklą ar jų galimą sankcijų apėjimą. Apie šiuos kitų įmonių veiksmus, jo teigimu, žinoma tik tiek, kad Latvijos muitinė jokios sankcijų apėjimo rizikos nenustatė.
ESTT pateikus išaiškinimą, Regionų administracinis teismas turės atnaujinti bylos nagrinėjimą ir spręsti, ar panaikinti bendrovei skirtą baudą už tariamą tarptautinių sankcijų pažeidimą.
