Prasidėjus brangiam šildymo sezonui, ugniagesiai ragina gyventojus rimtai įvertinti kaminų ir šildymo įrenginių būklę. Praėjusį sezoną, trukusį nuo pernykščio spalio iki šių metų balandžio, Lietuvoje kilo daugiau kaip 5 300 gaisrų, per kuriuos žuvo daugiau nei 60 žmonių. Ugniagesiams iš gaisrų nuniokotų pastatų žuvusiuosius teko traukti vidutiniškai kas tris–keturias dienas.
Ypač tragiškas buvo sausis – per jį žuvo 18 žmonių. Tai daugiausia aukų pareikalavęs sausis per pastaruosius 20 metų.
Vos prieš kelias dienas Kėdainių rajone, netoli Ivaniškių kaimo esančiame vienkiemyje, užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Gaisras pražudė du vyrus – būsto šeimininką ir jo dukros sugyventinį. Moteris su broliu išsigelbėjo.
Liudininkė Liuda pasakojo, kad maždaug 22.10 val. išgirdo spragsėjimą. Iš pradžių jai pasirodė, kad kažkas leidžia fejerverkus, tačiau garsui stiprėjant ji pažvelgė pro langą ir išvydo nušvitusį dangų.
Gaisro priežastį aiškinasi specialistai. Neatmetama, kad nelaimę galėjo lemti neatsargus rūkymas lovoje, netvarkinga elektros instaliacija ar alkoholis. Name taip pat nebuvo įrengto dūmų detektoriaus.
Ugniagesiai tikrina, kaip gyventojai pasiruošė šildymo sezonui
Siekiant užkirsti kelią panašioms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai prasidėjus šildymo sezonui lankosi gyventojų namuose. Jie vertina, ar tvarkingi šildymo įrenginiai ir ar išvalyti dūmtraukiai.
Panevėžio rajone, Raguvoje, tikrindami privačius namus pareigūnai gyventojams priminė, kad degių medžiagų negalima laikyti arčiau nei metro atstumu, o prie krosnies jos turi būti nutolusios bent pusę metro. Vienas namo šeimininkų – daug metų ugniagesiu dirbęs Antanas – tikino į pastabas atsižvelgsiantis.
Kitame name pareigūnai atkreipė dėmesį, kad prie krosnies turi būti įrengtas nedegus pagrindas. Po tokių patikrinimų gyventojai ne tik susitvarko savo būstus, bet kartais pasirūpina ir kaimynais.
Raguvos gyventoja Zenta sakė nerimaujanti dėl kaimyno, kuris rūko, kartais būna neblaivus, o šalia krosnies laiko daug laikraščių. Moteris jį ragino bent pašalinti popierius.
Kitas raguviškis Ričardas parodė namuose turintis dūmų detektorių. Jis taip pat tikino, kad degių daiktų prie krosnies nelaiko.
Už pažeidimus gali tekti mokėti ne tik įspėjimu
PAGD atstovai pabrėžia, kad dažniausios gaisrų priežastys yra neatsargus rūkymas lovoje, netvarkingi kaminai ir prastos būklės krosnys. Jei per plyšius ar mūro sujungimus matyti ugnis, tai rodo, kad šildymo įrenginys prižiūrimas netinkamai, todėl gaisras gali kilti bet kada.
Pareigūnai ragina įsirengti dūmų detektorius ir sutvarkyti šildymo sistemas. Nors prevencinių akcijų metu gyventojai paprastai nebaudžiami, atsakomybė gali būti taikoma gavus konkretų pranešimą ar skundą dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo.
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vadovas Aurimas Gudžiauskas paaiškino, kad baudos skiriamos tuomet, kai nustatomi konkretūs pažeidimai. Už juos gali būti skirta iki 70 eurų bauda. Jei pažeidimai piktybiškai nepašalinami, pakartotinė bauda gali siekti 600 eurų.
Ugniagesiai įspėja ne tik individualių namų savininkus. Daugiabučių gyventojai taip pat turėtų atsargiai naudoti elektrinius šildytuvus, nes netinkamai prijungti ar įrengti prietaisai gali tapti gaisro priežastimi.
