Seime svarstant Valstybinių pensijų įstatymą pateiktas siūlymas kai kuriems gyventojams suteikti galimybę vienu metu gauti ne vieną, o dvi valstybines pensijas.
Pagal dabar galiojančią tvarką nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjai negali kartu gauti kitų jiems priklausančių valstybinių pensijų. Konservatorė Angelė Jakavonytė siūlo šią nuostatą pakeisti ir leisti nuo okupacinių režimų ar kitų istorinių aplinkybių nukentėjusiems asmenims kartu gauti pensiją, skiriamą už tarnybą arba nuopelnus Lietuvos valstybei.
Pakeitimų priežastys
Šiuo metu žmogus, turintis teisę į kelias valstybines pensijas, dažniausiai turi pasirinkti tik vieną iš jų. Dėl tokio ribojimo nukentėjusiųjų asmenų pensijų gavėjai negali pasinaudoti teise į kitą valstybinę pensiją, net jei ją įgijo dėl savo darbo, tarnybos ar ypatingų nuopelnų valstybei.
Pataisos iniciatoriai mano, kad toks reguliavimas nėra pagrįstas, nes skirtingos valstybinės pensijos skiriamos dėl nevienodų priežasčių.
Trys pensijų skyrimo pagrindai
Teikdama pasiūlymą Seimo narė remiasi Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje išskiriami trys pagrindai skirti valstybines pensijas:
- už ypatingą tarnybą valstybei;
- už nuopelnus Lietuvos valstybei;
- kaip valstybės parama arba kompensacija nukentėjusiems asmenims.
Pirmieji du pagrindai siejami su paties žmogaus pasirinkimais ir pastangomis. Teisė į tokią pensiją atsiranda dėl tarnybos, profesinės veiklos ar ypatingų nuopelnų.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija turi kitą paskirtį. Ji skiriama ne už tarnybą ar nuopelnus, o kaip kompensacija už okupacinių režimų, represijų ir kitų istorinių aplinkybių sukeltą žalą, praradimus bei teisių suvaržymus. Šią teisę turi tik žmonės, kuriems specialiais įstatymais suteiktas nukentėjusiojo statusas.
Todėl pataisų rengėjai teigia, kad nukentėjusieji yra išskirtinėje teisinėje padėtyje ir jiems neturėtų būti taikomi tokie pat ribojimai kaip kitiems valstybinių pensijų gavėjams.
Kaip keistųsi tvarka?
Įstatymo projekte numatyta, kad asmuo, turintis teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir dar vieną valstybinę pensiją, galėtų jas gauti tuo pačiu metu.
Tokiu atveju būtų mokamos:
- nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija;
- viena paties asmens pasirinkta kita valstybinė pensija.
Taigi nukentėjęs asmuo neprarastų pensijos, priklausančios už tarnybą, profesinius pasiekimus ar nuopelnus Lietuvos valstybei.
Bendra pensijų suma nesikeistų
Pataisos autoriai pabrėžia, kad bendras valstybinių pensijų sumos ribojimas liktų galioti. Net ir mokant dvi valstybines pensijas, būtų taikoma Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta maksimali bendra jų suma.
Siūlymu nesiekiama visiems gavėjams didinti išmokų. Juo norima kitaip įvertinti skirtingą pensijų paskirtį: nukentėjusiųjų asmenų pensija būtų laikoma kompensacija už istorines netektis, o kita pensija atspindėtų žmogaus nuopelnus ar tarnybą valstybei.
Seimui pritarus pakeitimams, nukentėjusieji asmenys pirmą kartą galėtų kartu gauti kompensacinio pobūdžio pensiją ir vieną savo pastangomis užsitarnautą valstybinę pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydis apskaičiuojamas pagal valstybinių pensijų bazę. Šiuo metu ji siekia 74,28 euro.
