Seime užregistruoti įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama apriboti priešiškoms valstybėms galimybes daryti įtaką Lietuvai per religines institucijas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas pateikė dviejų įstatymų pakeitimus. Jais siūloma tiksliau nustatyti, kokiomis sąlygomis religinės bendruomenės gali būti pripažintos valstybės, apibrėžti jų atstovavimą ir išspręsti kai kurių istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad religinė bendruomenė ar bendrija negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jei jos administracinis centras susijęs su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar Lietuvos teisėje nustatyti ribojimai. Tokia galimybė taip pat nebūtų suteikiama, jeigu bendruomenės veikla keltų grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Projekte siūloma aiškiau įvardyti juridinius asmenis, galinčius atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų, arba stačiatikių, bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonais ir kitomis vidaus normomis nustatytas religinis centras Lietuvoje. Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai atstovautų Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas.
A. Ažubalis ir A. Anušauskas teigia, kad pakeitimais norima sumažinti Maskvos patriarcho įtaką Lietuvoje.
Parlamentarai remiasi 2026 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, kuriame Valstybės saugumo departamentas atkreipė dėmesį į didelę Maskvos patriarchato įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje, tarp jų – Lietuvoje veikiančiai Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai. VSD vertinimu, tokia priklausomybė Rusijai sudaro galimybes veikti Lietuvos stačiatikių bendruomenę.
A. Ažubalis pabrėžia, kad Rusija įtakai plėsti naudoja ne tik politines organizacijas, informacines kampanijas ir žvalgybos tinklus, bet ir religines institucijas. Jo vertinimu, kai religinės organizacijos administracinis pavaldumas suteikia Kremliui galimybę daryti poveikį Lietuvos visuomenei, tai tampa ne tik bažnytiniu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Todėl, parlamentaro teigimu, valstybė turi įvertinti šias rizikas ir turėti teisines priemones joms valdyti.
Siūloma keisti ir Religinių bendruomenių ir bendrijų teisių į nekilnojamąjį turtą įstatymą. Pakeitimais būtų įtvirtintos tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių teisės į anksčiau turėtą arba po 1990 m. kovo 11 d. įgytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat būtų nustatyta, kad teisės į šį turtą kitiems subjektams perduodamos pačių bendruomenių sprendimu, laikantis įstatymų ir atitinkamų religinių bendruomenių vidaus normų.
Projektu numatoma sukurti teisinį pagrindą Konstantinopolio visuotinio patriarchato Lietuvos egzarchatui perduoti konkrečius istorinius stačiatikių religinei bendrijai priklausiusius pastatus: Švč. Mergelės Marijos Užgimimo katedrą, Šv. Paraskevės ir Šv. Mikalojaus bažnyčias, Šv. Dvasios vienuolynus Vilniuje ir Surdegyje bei Švč. Mergelės Marijos Užmigimo bažnyčią Vievyje.
Atskirai siūloma išspręsti Kauno, Keturiasdešimties totorių kaimo ir Nemėžio mečečių nuosavybės klausimą – jas perduoti Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui, muftiatui.
Pagal siūlomą tvarką sprendimai dėl konkrečių objektų perdavimo būtų priimami įstatymo projekte nustatyta Seimo arba Vyriausybės tvarka.
Jeigu pakeitimai būtų priimti, jie įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Toks terminas numatytas tam, kad Seimas ir Vyriausybė galėtų priimti būtinus įgyvendinamuosius sprendimus.
