Jei kitą vasarą norite matyti gausiai žydinčias rožes, vien genėjimo nepakaks. Specialistai pataria tinkamai pasirinkti veislę, laiku pasirūpinti augalų apsauga nuo šalčio ir nepersistengti su sekatoriumi.
Atsparumas prasideda nuo veislės
Rožių priežiūrą žiemai gerokai palengvina tinkamas sodinuko pasirinkimas. Veislės, kurios genetiškai atsparesnės šalčiui, paprastai kelia mažiau rūpesčių, todėl sodinukų verta ieškoti pas patikimus augintojus ar prekybininkus, pateikiančius išsamias veislės charakteristikas, o ne eiliniame prekybos centre.
Daugelis senovinių rožių ir įvairūs erškėčių hibridai yra atsparūs šalčiui, todėl jų dažniausiai nereikia dengti. Tai ypač patogu sodyboje, kurioje lankomasi tik vasarą. Remontantines, vijoklines ir arbatines hibridines rožes žiemai geriau apsaugoti. Kuo didesni jų žiedai ir kuo lepesnė veislė, tuo daugiau priežiūros jai reikės.
Rudenį sekatorių naudokite saikingai
Rožių genėjimo klausimu specialistų nuomonės skiriasi: vieni augalus rudenį trumpina gana stipriai, kiti mano, kad to daryti nereikia. Vis dėlto pagrindiniam genėjimui tinkamesnis pavasaris, o ne vėlyvas ruduo.
Rožių negalima genėti vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Toks darbas paskatintų augti naujus ūglius, kurie iki žiemos nespėtų sumedėti ir lengvai nušaltų.
Vėlyvą rudenį reikėtų pašalinti tik senas, pažeistas ar viena kitą dubliuojančias šakas. Per daug išretinus krūmą ar smarkiai patrumpinus ūglius, galima sutrikdyti augalo pusiausvyrą ir apsunkinti jo pasiruošimą šalčiams.
Ypač atsargiai reikia elgtis su vijoklinėmis rožėmis, nes jos dažnai žydi ant antramečių šakų. Nukirpus tokius ūglius, kitą sezoną žiedų gali būti mažiau. Todėl lapkritį genėkite tik higienos sumetimais, o tarp genėjimo ir dengimo geriausia palikti bent savaitę ar dvi.
Saugiausia apsauga – sniegas ir žemė
Sniego danga padeda palaikyti gana pastovią temperatūrą, todėl po ja esanti rožė mažiau kenčia nuo didelių šalčių sausį ir staigių atlydžių vasarį.
Panašiai veikia ir žemė. Rožėms uždengti pirmiausia rekomenduojama naudoti žemę arba nurūgštintas durpes. Prie augalo reikėtų supilti bent 20–25 cm aukščio kauburį, kad būtų apsaugota jautriausia vieta – skiepas.
Paprastai rožės sodinamos taip, kad skiepo vieta būtų 5–10 cm gylyje, tačiau prieš žiemą papildomas žemių sluoksnis suteikia dar daugiau apsaugos. Stipriau atšalus kauburį galima papildomai uždengti agroplėvele.
Pastovesnei temperatūrai užtikrinti taip pat galima suformuoti oro tarpą. Tam virš rožės įrengiamas 50–60 cm aukščio karkasas ir jis uždengiamas. Toks sprendimas primena mažą šiltnamį, tačiau konstrukcija gali būti pagaminta iš įvairių turimų priemonių.
Svarbiausia, kad karkasas būtų vėdinamas. Jei jis sandarus, šiltesnėmis dienomis reikėtų jį praverti, kad augalas neperkaistų.
Eglių šakos gali būti naudojamos kaip dengimo dalis, tačiau vien jų sluoksnis turi būti labai storas, kad efektyviai saugotų nuo šalčio. Jos taip pat gali atbaidyti peles, suteikti šiek tiek pavėsio ir apsaugoti rožes nuo per ankstyvo sprogimo per pirmąsias saulėtas žiemos dienas.
Neturint eglišakių, galima rinktis agroplėvelę. Polietileno geriau vengti, nes jis nepraleidžia oro ir po juo rožė gali sušusti.
Kada pradėti dengti rožes
Darbus svarbu atlikti nei per anksti, nei per vėlai. Nuo spalio rožių stiebus galima pradėti po truputį lenkti prie žemės. Kol jie išlieka elastingi, tai padaryti lengviau, o atšalus kyla didesnė rizika šakas nulaužti.
Rožių galus galima apvynioti agroplėvele, kad jie tiesiogiai nesiliestų su žeme, ir pritvirtinti prie jos storos metalinės vielos kabliais. Tuo metu augalo dar nereikia visiškai uždengti.
Vėliau reikėtų palaukti, kol temperatūra nukris bent iki 5 laipsnių šalčio. Sniegas neturėtų būti priežastis skubėti: rožė turi palaipsniui pereiti į ramybės režimą ir užsigrūdinti. Per anksti uždengtas augalas gali iššusti.
Įsitvirtinus 5–10 laipsnių šalčiui, galima imtis galutinio dengimo. Pirmiausia prie stiebo supilkite žemių kauburį, o tada uždenkite visą prilenktą rožę.
Jei rožė pasodinta tik šį rudenį, jos lenkti nereikia. Tokiu atveju kauburį galima kelis kartus perlenktu agroplėvelės sluoksniu uždengti ir papildomai užberti žemėmis, kad dangos nenupūstų vėjas.
Atėjus pavasariui rožių taip pat nereikėtų atidengti iš karto. Prie pirmųjų saulėtų dienų augalus pratinkite palaipsniui.
