Rauginti kopūstai, agurkai ir burokėliai daugeliui primena šaltojo sezono virtuvę. Tačiau tradiciniams skoniams pabodus, verta išmėginti kitokius derinius – raugintus kalafiorus su ciberžole arba traškius, švelniai aštrius ridikus. Jie paįvairina kasdienį meniu ir gali tapti iš anksto paruoštu garnyru prie pietų ar vakarienės.
Tokiems eksperimentams nebūtinos didelės išlaidos. Pasirinkus palankios kainos daržoves, garnyro galima pasiruošti kelioms dienoms.
„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė teigia, kad šaltuoju metu verta neapsiriboti įprastomis raugintomis daržovėmis ir išbandyti lengvai randamus, sezoninius produktus.
Anot jos, rauginimui tinka ne tik kopūstai, bet ir kalafiorai, ridikai, morkos bei kitos mėgstamos daržovės. Taip galima suteikti valgiaraščiui daugiau įvairovės ir, renkantis nebrangius sezoninius produktus, sutaupyti. Pasigaminus didesnį kiekį, garnyru galima mėgautis kelias dienas – paruoštos daržovės šaldytuve palengvina sprendimą, ką patiekti prie mėsos, žuvies ar kruopų.
Kuo rauginimas gali būti įdomus?
Rauginimas – senas maisto išsaugojimo būdas. Jo metu daržovėse esančios pieno rūgšties bakterijos skaido cukrus ir išskiria pieno rūgštį, suteikiančią produktams būdingą rūgštų skonį.
Laikantis tinkamų sąlygų, daržovės įgauna naują skonį ir tekstūrą. Kalafiorai gali išlikti traškūs, o ridikų aštrumas sumažėja, palikdamas gaivų ir pikantišką poskonį.
Raugintos daržovės gali būti įvairios mitybos dalis, nes suteikia skaidulų, o tinkamai fermentuotuose ir termiškai neapdorotuose produktuose gali būti gyvų mikroorganizmų. Vis dėlto ne visos raugintos daržovės turi įrodytą probiotinį poveikį, todėl jų nereikėtų laikyti apsauga nuo ligų.
Šaltuoju sezonu svarbu nepamiršti visaverčio raciono, kuriame būtų daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų ir baltymų šaltinių. Raugintos daržovės gali būti paprastas būdas tokį valgiaraštį paįvairinti.
Auksinės spalvos kalafiorai su ciberžole
Kalafiorai tinka pradedantiesiems fermentuotojams: jų skonis švelnus, todėl jie lengvai sugeria prieskonių aromatus, o tinkamai paruošti išlieka maloniai traškūs.
Šiose daržovėse yra skaidulų, vitamino C, folatų ir kitų maistinių medžiagų. Vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, tačiau jo kiekis gali priklausyti nuo paruošimo ir laikymo.
Ciberžolė kalafiorams suteikia ryškų geltoną atspalvį ir švelnų žemišką skonį. Joje esantis kurkuminas tiriamas dėl įvairių biologinių savybių, tačiau įprastas prieskonio kiekis maiste nėra įrodyta imuniteto stiprinimo priemonė.
Reikės:
- 1 vidutinio dydžio kalafioro (apie 700 g);
- kelių juodųjų pipirų grūdelių.
Kalafiorą nuplaukite ir padalykite į panašaus dydžio žiedynus. Nuluptas česnako skilteles lengvai prispauskite peilio plokštuma. Į švarų maždaug 1,5 litro stiklainį glaudžiai, bet nesuspausdami sudėkite kalafiorus, česnaką, garstyčių sėklas ir pipirus.
Druską ištirpinkite vandenyje, įmaišykite ciberžolę ir sūrymu užpilkite daržoves. Visi žiedynai turi būti apsemti. Jei reikia, naudokite švarų fermentavimo svarelį.
Stiklainį uždarykite fermentacijai skirtu dangteliu, leidžiančiu pasišalinti dujoms, ir laikykite nuo saulės apsaugotoje vietoje, 18–22 °C temperatūroje.
Dažniausiai kalafiorai fermentuojasi 5–7 dienas, tačiau trukmė priklauso nuo temperatūros ir kitų sąlygų. Drumstas sūrymas ar burbuliukai paprastai yra įprasti proceso požymiai. Įrūgusius kalafiorus perkelkite į šaldytuvą. Jie tiks prie keptos vištienos, žuvies, bulvių ir ryžių arba kaip spalvingas užkandžių lėkštės priedas.
Rauginti ridikai – traškus ir ryškus garnyras
Ridikai dažniausiai valgomi švieži, tačiau rauginti jie taip pat gali nustebinti. Fermentacijos metu jų aštrumas sušvelnėja, atsiranda rūgštelė, o daržovės išlieka traškios.
Ridikuose daug vandens, taip pat yra šiek tiek skaidulų, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų. Jų gaivus skonis ypač dera su sotesniais patiekalais.
Raugintiems ridikams su česnaku ir krapais reikės:
- kelių šakelių šviežių krapų;
- ½ arbat. š. juodųjų pipirų grūdelių.
Ridikus gerai nuplaukite, pašalinkite lapus ir šaknelių galiukus. Mažus ridikus palikite sveikus, didesnius perpjaukite pusiau arba ketvirčiais. Supjaustyti jie paprastai fermentuojasi greičiau.
Į švarų stiklainį sudėkite ridikus, česnaką, krapus, pipirus ir garstyčių sėklas. Druską ištirpinkite vandenyje ir užpilkite daržoves. Ridikai turi būti visiškai panirę, todėl prireikus juos prispauskite fermentavimo svareliu.
Stiklainį uždenkite fermentacijai tinkamu dangteliu ir laikykite 18–22 °C temperatūroje, saugodami nuo tiesioginių saulės spindulių. Rūgštelė dažniausiai pradeda ryškėti po 3–5 dienų, tačiau tikslus laikas gali skirtis.
Įrūgusius ridikus perkelkite į šaldytuvą ir laikykite sūryme. Jie tinka prie keptų bulvių, grikių, mėsos, taip pat sumuštiniams, kruopų dubenėliams ir salotoms.
Vienas pasiruošimas – kelių dienų garnyras
Paruoštos raugintos daržovės gali gerokai palengvinti kasdienį maisto planavimą. Pirmadienį kalafiorus galima patiekti su orkaitėje kepta vištiena, antradienį – su grikiais ir kitomis daržovėmis, o trečiadienį jais pagardinti sumuštinį ar salotas.
Rauginti ridikai taip pat dera su bulvėmis, žuvimi ir kitais sočiais patiekalais. Toks pasiruošimas padeda sutaupyti laiko ir paprasčiau įtraukti daržoves į kasdienį racioną.
Rauginimui naudokite švarius įrankius, šviežias daržoves ir patikimus, išbandytus receptus. Laikykitės nurodyto druskos kiekio, visą fermentacijos laiką daržoves laikykite apsemtas sūrymu ir pasirūpinkite, kad susidariusios dujos galėtų pasišalinti.
Fermentacijos trukmę lemia temperatūra ir kitos aplinkybės, todėl vien dienų skaičius nepatvirtina, kad produktas jau saugus vartoti. Jei pastebėjote pelėsį, puvimo kvapą ar neįprastą gleivėtumą, daržovių neragaukite ir išmeskite. Paruoštus produktus laikykite šaldytuve.
