Krašto apsaugos ministerijai (KAM) šiemet susiduriant su sunkumais panaudoti visus jai skirtus valstybės biudžeto asignavimus, ministras Robertas Kaunas nepritaria siūlymams dalį gynybai numatytų lėšų skirti vidaus saugumui ar kitoms reikmėms.
Ketvirtadienį „Žinių radijuje“ jis teigė suprantantis pareigūnų, ugniagesių, policininkų ir pasieniečių poreikius, tačiau pabrėžė, kad papildomas vidaus saugumo finansavimas iš gynybos biudžeto reikštų kariuomenės interesų aukojimą.
R. Kauno teigimu, kariuomenė daugelį metų buvo finansuojama nepakankamai, todėl dabar turimos lėšos turi būti naudojamos jos pajėgumams atkurti. Ministras priminė, kad į Lietuvą įskrenda dronai, o šalies oro gynyboje tebėra spragų, kurias būtina šalinti.
Jis pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis KAM negali perduoti 1,5 proc. lėšų kitoms sritims, nes karas vyksta netoli Lietuvos, o kariuomenės stiprinimas yra neatidėliotinas.
KAM ir VRM, ministro teigimu, neturėtų būti supriešinamos
Vis dėlto R. Kaunas ragino politikus nekiršinti Krašto apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos. Pasak jo, abiejų institucijų bendradarbiavimas yra geras, o ministerijos ieško sprendimų, kurie būtų naudingi tiek gynybai, tiek vidaus saugumui.
Ministras nurodė, kad svarstoma galimybė kartu įsigyti ir dalytis tam tikra ginkluote bei kita įranga. Tai galėtų būti amunicija, ekipuotė, neperšaunamos liemenės ir šalmai. Tokį bendradarbiavimą, jo teigimu, ministerijos ketina tęsti.
Tačiau R. Kaunas perspėjo, kad kariuomenės finansavimo mažinimas kitų sričių naudai šiuo metu keltų pernelyg didelę grėsmę.
Šiemet gynybai skirta 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Seime svarstomame kitų metų biudžeto projekte KAM asignavimams numatyta skirti 5 proc. BVP – daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Į šią sumą būtų įtrauktos ir Valstybės gynybos fondo lėšos.
Planuojama, kad kitąmet į fondą bus skirta 896,4 mln. eurų, o dar 60 mln. eurų sudarys šių metų likutis. Taigi bendra Gynybos fondo suma siektų 956,4 mln. eurų.
