Vladimiras Putinas asmeniškai pritarė sabotažo ir diversijų kampanijų stiprinimui NATO valstybėse. Dėl to Europoje gali būti surengta daugiau hibridinių atakų, panašių į rugpjūčio 5 dieną Vokietijos Leipcigo mieste įvykdytą išpuolį, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamasis trimis Europos pareigūnais, susipažinusiais su Leipcigo įvykių tyrimo rezultatais.
Leidinio šaltinių teigimu, tokį Kremliaus sprendimą galėjo paskatinti keli veiksniai: Rusijos ginkluotųjų pajėgų nepasiekta sėkmė Ukrainos frontuose, Ukrainos smūgiai Rusijos užnugario infrastruktūrai ir Kyjivo nenoras sutikti su Maskvos siūlomomis taikos sąlygomis. Todėl Rusijos politinė vadovybė ir specialiosios tarnybos rugpjūčio 5-osios incidentą Leipcige vertina kaip bandomąją operaciją.
Perspėjo, kad Leipcigo išpuolis nebus paskutinis
Vienas „The Wall Street Journal“ kalbintų pareigūnų teigė, kad po įvykių rytinėje Vokietijoje jo kontaktas Maskvoje neoficialiu kanalu perspėjo: Leipcigas esą nebus paskutinė ataka. Tokiais veiksmais, kaip teigiama, siekiama Europoje sukelti chaosą ir sustiprinti politinę įtaką jėgų, nepritariančių karinei paramai Ukrainai.
Leipcigo įvykio tyrimas Vakarų specialiosioms tarnyboms padėjo atskleisti su Maskva siejamą agentų tinklą. Jo veikla buvo susijusi su sprogmenų, bepiločių orlaivių ir ginklų kontrabanda. Įvairiuose Europos miestuose taip pat aptiktas slaptų butų ir slėptuvių tinklas.
Tyrėjų vertinimu, išpuolį koordinavo Rusijos karinės žvalgybos (GRU) užverbuotas buvęs Rusijos kariškis O. Levuškinas. Manoma, kad jis vadovavo grupei, kuri Serbiją pasitelkė kaip logistikos centrą bepiločiams orlaiviams ir sprogmenims gabenti į Vokietiją.
Serbijos prokuratūra jau paskelbė sulaikiusi septynis žmones, tarp jų – dvigubą Rusijos ir Serbijos pilietybę turintį asmenį. Jie įtariami buvę O. Levuškino vadovaujamos grupės veiklos dalyviais.
