Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve’o Witkoffo žodžiai, kuriais Vladimiras Putinas pavadintas „humanistu“, sukėlė didelį atgarsį. Tokį apibūdinimą išgirdus po ketverius metus trunkančios kruvinos Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kyla klausimas, ar tai reiškia atviresnį JAV atsitraukimą nuo Kijevo, ar tėra skandalinga diplomatinė retorika.
Apie situaciją TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėtasi su politologu Linu Kojala.
S. Witkoffas dėkojo V. Putinui ir pavadino jį humanistu, nors kalbėjo apie paleistą kalinį. Ukrainiečiams tokie žodžiai ypač skaudūs, nes Rusijos prezidentas laikomas tiesiogiai atsakingu už kasdienį Ukrainos miestų bombardavimą ir civilių žūtis. Per antrąją D. Trumpo kadenciją dronų ir raketų atakų skaičius, kaip teigiama, tik išaugo, todėl V. Putino apibūdinti kitaip nei brutalią agresiją vykdančiu asmeniu, pasak L. Kojalos, nėra pagrindo.
Politologas priminė, kad S. Witkoffas dar praėjusiais metais iš Maskvos D. Trumpui gabeno Kremliaus aplinkos žmonių nupieštus portretus ir tvirtino, esą V. Putinas siekia taikos bei derybų. Tai esą ne pirmas toks atvejis. Vis dėlto Ukrainai svarbiausia, kad palanki retorika agresoriaus atžvilgiu nevirstų sprendimais, kurie susilpnintų jos gynybą. Kol kas, L. Kojalos vertinimu, dauguma veiksmų, galinčių labiausiai pakenkti Ukrainai, nėra priimti.
Ar karas Ukrainoje iš tiesų artėja prie pabaigos?
D. Trumpas teigia, kad taika Ukrainoje yra arčiau nei bet kada anksčiau ir turėtų būti pasirašyta šių metų pabaigoje. Panašiai kalba ir Kremlius. Tačiau, pasak L. Kojalos, kol kas nėra pagrindo manyti, kad karas iš tikrųjų artėja prie pabaigos.
Tai esą rodo ir Kremliaus atstovų pasisakymai. Europos šalys kartu su JAV ir Ukraina Maskvai teikia konkrečius pasiūlymus, tarp jų – paliaubas, karo veiksmų sustabdymą ir derybų tęsimą. Kremlius šiuos siūlymus visiškai atmeta.
Vienintelis apčiuopiamas S. Witkoffo vizito Maskvoje rezultatas – planuojamas trišalis žemesnio rango pareigūnų iš JAV, Ukrainos ir Rusijos susitikimas lapkritį. Jis turėtų atnaujinti dialogą, tačiau kol kas tai nėra proveržis. Toks susitikimas neleidžia manyti, kad V. Putinas atsisakys planų per žiemą smogti Ukrainos energetikos sektoriui ir kitiems taikiniams, tikintis palankesnės padėties kitų metų pradžioje.
JAV ragina trišalį susitikimą surengti kuo greičiau, o tokio formato siekia ir Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto kol kas vyksta pokalbiai, o ne tikros derybos. Derybose šalys tariasi dėl konkrečių klausimų ir turi ieškoti kompromisų.
Ukraina pasirengusi sutikti su paliaubomis ir dabartinės fronto linijos įšaldymu, nors tai neatitinka jos tikslo išvaduoti okupuotas teritorijas. Kijevas supranta, kad greitai to padaryti nepavyks.
Rusijos reikalavimai išlieka nepakitę: V. Putinas nori ne tik užimti likusią Donbaso dalį, bet ir suformuoti papildomą buferinę saugumo zoną už Donecko srities ribų. Tai rodo, kad Maskva nėra pasirengusi tikroms deryboms ir tikisi savo tikslus pasiekti karinėmis priemonėmis. Todėl kyla klausimas, kodėl JAV nenaudoja visų turimų svertų spausti Rusijai, o daugiau kritikos tenka Ukrainai.
Žvalgybos informacija Ukrainą pasiekia, tačiau svarbūs ir kiti ženklai
D. Trumpo pasiuntiniai kritikavo V. Zelenskį dėl aštrių pasisakymų apie D. Trumpą ir JAV. L. Kojala teigė, kad pastarosiomis dienomis emocinė įtampa buvo išaugusi, tačiau praktiniai sprendimai kol kas nerodo tokios pačios krypties.
Ukrainą, nors ir su trikdžiais, toliau pasiekia JAV žvalgybinė informacija. Be to, JAV administracija nekalba apie ketinimus atjungti Ukrainai teikiamą „Starlink“ paslaugą.
Vis dėlto ukrainiečiai teigia, kad žvalgybos duomenų perdavimas ir „Starlink“ veikimas buvo prislopinti bei sumažinti. Pasak politologo, tai yra svarbūs indikatoriai. Jei trikdžiai truktų ne kelias dienas, o ilgiau, tai taptų rimta problema, nes Ukraina galėtų atremti mažiau atsakomųjų atakų.
Kol kas, jo vertinimu, pagrindo manyti, kad tokia situacija užsitęs, nėra. Ukraina nurodo, kad žvalgybos informacija ją ir toliau pasiekia, o „Starlink“ veikimo sutrikimus tikimasi greitai pašalinti. Ne mažiau svarbus ir JAV ginkluotės bei amunicijos pardavimas, kurį finansuoja Europos šalys.
Šie trys aspektai – žvalgybos informacija, „Starlink“ ir ginklų bei amunicijos tiekimas – leidžia spręsti, ar V. Putinui palanki retorika virsta konkrečiais veiksmais. Kol kas skirtumas tarp viešų pareiškimų ir praktinių sprendimų išlieka didelis.
Visą pokalbį galima išgirsti aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
