Žarnyno polipai gali ilgai nesukelti jokių simptomų, todėl žmogus neretai nė neįtaria, kad jo organizme atsirado tokių darinių. 2020 metų spalį per planinį sveikatos patikrinimą polipas buvo aptiktas ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Santaros klinikose jis buvo pašalintas, o prezidento atstovas spaudai tuomet pranešė, kad papildomo gydymo neprireiks.
Gastroenterologė Inga Kildušienė pabrėžia, kad ši istorija primena: net gera savijauta ne visada reiškia, jog organizme nėra pakitimų. Kai kuriuos jų galima aptikti tik atliekant tyrimus, o laiku nustatyti dariniai gali būti pašalinti dar prieš jiems sukeliant rimtesnių pasekmių.
Polipai gali susidaryti ir be akivaizdžių priežasčių
Žarnyno polipai – iš gleivinės išaugantys dariniai. Jų būna įvairių rūšių: vieni nepiktybėja, tačiau kiti laikui bėgant gali virsti vėžiniais. Atsiradimui įtakos gali turėti genetiniai pokyčiai ir gyvenimo būdas.
Anot I. Kildušienės, didelė dalis polipų susiformuoja dėl ląstelių genų mutacijų. Tuomet ląstelės, kurios turėtų žūti, toliau dauginasi. Riziką gali didinti rūkymas, per didelis raudonos mėsos vartojimas, sėslumas, metabolinis sindromas ir fizinio aktyvumo stoka.
Didesnė tikimybė susidurti su šiais dariniais yra žmonėms, turintiems paveldimų genetinių sindromų arba sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis. Ilgai trunkantis ir nekontroliuojamas uždegimas gali sudaryti sąlygas pakitimams atsirasti.
Vis dėlto polipų gali atsirasti ir tada, kai žmogus neturi nė vieno žinomo rizikos veiksnio. Todėl nei sveika gyvensena, nei gera savijauta neužtikrina, kad tokių darinių nebus.
Įspėjamųjų simptomų gali visai nebūti
Žarnyno polipai dažnai nepasireiškia nei skausmu, nei kitais aiškiais požymiais. Žmogus gali gyventi įprastai, niekuo nesiskųsti ir apie darinius sužinoti tik atlikęs tyrimą.
Jeigu polipas yra tiesiojoje žarnoje, kartais pastebimas kraujas išmatose, tačiau specifinių simptomų, pagal kuriuos būtų galima patikimai atpažinti polipus, nėra. Būtent dėl to jie gali būti pavojingi – darinį turintis žmogus gali jaustis visiškai sveikas.
Kraujavimą išmatose gali sukelti ne viena priežastis, todėl vien šis požymis savaime polipų nepatvirtina. Tačiau pastebėjus kraujo, pasikeitus tuštinimuisi ar atsiradus kitų neįprastų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ne kiekvienas polipas tampa vėžiu
Darinio pavojingumas priklauso nuo jo rūšies, dydžio, skaičiaus ir kitų tyrimo metu nustatomų ypatybių. Kai kurie polipai gali supiktybėti, todėl jų aptikimas ir pašalinimas laikomas svarbia storosios žarnos vėžio prevencijos dalimi.
Nedideli polipai dažnai pašalinami jau per pirmąją diagnostinę kolonoskopiją. Vėliau pašalinti dariniai siunčiami patologiniam ištyrimui, kuris padeda nustatyti jų pobūdį ir įvertinti tolesnio stebėjimo poreikį.
Jei nustatoma didesnė rizika, gydytojas gali rekomenduoti kolonoskopiją pakartoti. Tyrimo laiką lemia individuali situacija, todėl svarbu laikytis specialistų nurodymų net ir tada, kai po procedūros žmogus jaučiasi gerai.
Paveldimumas gali pakeisti patikros planą
Apie storosios žarnos vėžio atvejus tarp artimų giminaičių būtina informuoti gydytoją. Šeimos ligų istorija gali lemti, kada reikėtų pradėti tikrintis ir kokie tyrimai būtų tinkamiausi.
Jeigu pirmos eilės giminaitis – mama arba tėtis – sirgo žarnos vėžiu, vaikams kolonoskopiją rekomenduojama atlikti maždaug 10 metų anksčiau, nei liga buvo diagnozuota jų tėvams. Gastroenterologė aiškina, kad paveldima ne pati liga, o polinkis jai atsirasti.
Patvirtinus paveldimą genetinį sindromą, pavyzdžiui, šeiminę polipozę, tyrimus gali tekti atlikti reguliariai pagal specialistų sudarytą planą. Tačiau profilaktikos svarba išlieka ir tiems, kurių šeimoje tokių ligos atvejų nėra buvę.
Kolonoskopijos baimė gali atitolinti pagalbą
Kolonoskopija leidžia apžiūrėti storosios žarnos gleivinę, aptikti pakitimus ir, jei reikia, polipus pašalinti tos pačios procedūros metu. Nepaisant to, žmonės tyrimą neretai atidėlioja dėl pasiruošimo, galimo diskomforto ar nežinomybės.
Prieš procedūrą reikia laikytis specialių mitybos rekomendacijų ir vartoti žarnyną išvalančius preparatus. Tačiau pats tyrimas gali būti ne tik diagnostinis: esant nedideliems polipams, jie pašalinami iš karto, todėl pacientas iš procedūros kabineto išeina be šių darinių.
I. Kildušienė pripažįsta, kad pasiruošimas kolonoskopijai nėra malonus, tačiau pabrėžia didelę tyrimo naudą. Pacientams patariama iš anksto išsiaiškinti procedūros eigą ir su medikais aptarti nerimą keliančius klausimus. Atsižvelgiant į paciento būklę ir medicinines galimybes, tyrimas gydymo įstaigose gali būti atliekamas taikant sedaciją ar nejautrą.
Gydytoja taip pat ragina nepasikliauti vien baimės sukurtu įsivaizdavimu, o kilus neaiškumams klausti ir domėtis. Jos teigimu, žmonės kartais ilgai ignoruoja nerimą keliančius simptomus ir į medikus kreipiasi tik ligai pažengus.
Neatvykimas į tyrimą polipų nepašalina – jie lieka organizme. Todėl svarbu pasinaudoti turimomis priemonėmis ir neatidėlioti patikros vien dėl baimės.
Kas gali dalyvauti prevencinėje programoje?
Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų gyventojams. Pagal ją kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Jei jo rezultatas teigiamas, pacientas siunčiamas papildomai ištirti, o prireikus atliekama kolonoskopija.
Vis dėlto atsiradus kraujavimui iš žarnyno ar kitiems nerimą keliantiems požymiams nereikėtų laukti, kol ateis laikas dalyvauti programoje. Tokiais atvejais, taip pat esant sudėtingai šeimos ligų istorijai, būtina pasitarti su gydytoju.
Polipai ne visada sukelia negalavimų, tačiau laiku atliktas tyrimas gali padėti juos aptikti ir pašalinti dar iki vėžio išsivystymo. Todėl svarbu rūpintis ne tik kasdiene savijauta, bet ir reguliariai atlikti rekomenduojamus profilaktinius tyrimus.
