Archeologiniai tyrimai Veprių dvarvietėje atskleidė gerokai daugiau nei buvusio statinio konstrukcijų mastą. Manoma, kad XVI a. antroje pusėje, valdant Šemetų giminei, dvaro rūmai buvo perstatyti į renesanso stiliaus rezidencinę pilį.
Tokie duomenys keičia šio objekto vertinimą – dvaro rūmai gali būti laikomi rezidencine pilimi. Tyrėjų, tarp jų Ingridos Čičiurkaitės, teigimu, statinio dydis leidžia jį lyginti su svarbiausiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso laikotarpio objektais. Apie tai pranešė Ukmergės kraštotyros muziejus.
Požeminės konstrukcijos atskleidė statinio mastą
Archeologams Rokui Kraniauskui ir Ingridai Čičiurkaitei vadovaujantys tyrimai atidengė akmenų bei raudonų plytų pamatus. Jie buvo sumūryti naudojant kokybišką kalkinį skiedinį ir įgilinti iki 3,2 metro.
Pamatų storis siekia nuo 1,4 iki 2,1 metro. Vidinėje korpuso dalyje aptikti į rūsį vedantys laiptai, o pietinio bokšto vietoje rasta raudono molio figūrinėmis plytelėmis išklotų grindų.
Tiriant šiaurinio bokšto vietą paaiškėjo daugiau architektūrinių detalių. Nors bokštų sienos pastatytos renesanso stiliumi, jų išvaizdai būdingi ankstyvųjų viduramžių laikotarpio bruožai. Sienos buvo tinkuotos ir dekoruotos karnizais, o bokštų pamatai suformuoti šešiakampio plano.
Rasta ir istorinių vertybių
Kasinėjimų metu surinkta įvairių radinių, kurie bus svarbūs tolesniems moksliniams tyrimams. Vakarinėje sienoje aptiktas strėlgalis, taip pat rasta krosnių koklių. Dalis jų papuošta Tyzenhauzų giminės herbu – Buivolu.
Tarp radinių yra ir buitinės keramikos, langų stiklo fragmentų, metalinių detalių bei juvelyrinių dirbinių.
Dar 2025 metais Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojo, visuomenininko ir skulptoriaus Viktoro Žentelio bei Ukmergės rajono savivaldybės iniciatyva Veprių dvarvietėje buvo atlikta neinvazinė žvalgyba georadaru. Tuomet aptikti du gynybiniai bokštai.
Archeologiniai kasinėjimai dar nėra baigti, o išsamūs tyrimai tik prasideda. Vis dėlto jau dabar tikimasi daugiau sužinoti apie statinio istorinę raidą ir jo reikšmę ne tik Ukmergės kraštui, bet ir platesniam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso architektūros bei rezidencinių pilių raidos pažinimui.
