Kaune tvarkomoje Švenčiausio Sakramento bažnyčioje archeologai aptiko tai, ko nesitikėjo rasti: po grindimis išliko 17–18 amžiaus palaidojimai, drabužiai, galvos apdangalai ir nuometas. Radiniai unikalūs, tačiau dėl jų bažnyčios restauravimo projektą teks koreguoti, o tyrimams ir darbams papildomai reikia mažiausiai 200 tūkst. eurų. Kauno arkivyskupija pagalbos ketina prašyti savivaldybės ir Kultūros ministerijos.
Viename iš kapų rastas gerai išsilaikęs odinis galvos apdangalas, apsiūtas juodu šydu ir nuometėliu. Juodo gipiūro šydas leido archeologams teigti, kad palaidota moteris. Specialistai spėja, jog tai galėjo būti XVII amžiaus Kauno vaito Pauliaus Vinogrodzkio žmona Elžbieta.
Jos kapas įrengtas itin garbingoje vietoje – priešais centrinį altorių, pirmoje eilėje. Manoma, kad palaidotoji buvo išskirtinė miestietė. Archeologas Simonas Sprindys nurodė, kad Paulius Vinogrodzkis už žmonos laidotuves sumokėjo 70 auksinų – istoriniuose šaltiniuose tai laikoma vienu brangiausių palaidojimų šioje bažnyčioje.
Po grindimis – netikėtai išlikę diduomenės palaikai
Kiek toliau aptiktas dar vienas archeologus nustebinęs kapas. Jame išliko vyro drabužiai, tarsi pakabinti spintoje būtų prabuvę 300 metų. Vyras buvo apsirengęs Abiejų Tautų Respublikos šlėktų mėgtu vilnoniu žiuponu. Specialistai taip pat mato jo plaukus ir ūsus.
Kasdami bažnyčios grindis archeologai atskleidė, kad po jomis buvo palaidoti XVII–XVIII amžiaus Kauno diduomenės atstovai. Palaikai išliko itin gerai. Simono Sprindžio teigimu, tam galėjo turėti įtakos po bažnyčia esantys rūsiai, dėl kurių susiformavo gana sausas mikroklimatas.
Specialistams taip pat tapo netikėta, kad sovietmečiu klojant grindis palaidojimai nebuvo suardyti. Tarp aptiktų kriptų rasta ir tokia, apie kurios buvimą anksčiau nebuvo jokių duomenų.
Menotyrininkams bažnyčia pateikė dar daugiau staigmenų: čia aptikti unikalūs sienų piešiniai ir senojo barokinio altoriaus marmuro fragmentai. Menotyrininkė Rima Valinčiūtė-Varnė paaiškino, kad iki mūsų dienų išliko tik altoriaus mensos – pagrindai, dar vadinami Dievo stalu, ant kurio aukojamos šventosios Mišios. Likusi altoriaus dalis buvo sunaikinta caro laikais, kai pastate buvo įrengta cerkvė.
Architektė Asta Prikockienė teigė, kad pastatas, kuris maždaug pusantro šimto metų buvo nutildytas, dabar vėl pradėjo kalbėti. Rima Valinčiūtė-Varnė pabrėžė, jog iš naujo atrandama Kauno Dominikonų bažnyčia, iš miesto žemėlapio ir atminties ištrinta šventovė, pasitikdavusi iš Vilniaus atvykstančius žmones.
Atradimams išsaugoti reikia papildomų pinigų
Netikėti radiniai tapo rimtu iššūkiu bažnyčią tvarkančiai Kauno arkivyskupijai. Norint tęsti tyrimus ir tinkamai išsaugoti atrastus objektus, reikia bent 200 tūkst. eurų.
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas sakė, kad šios išlaidos nebuvo numatytos, nes niekas negalėjo prognozuoti tokių atradimų. Iki šiol buvo skaičiuojama, kad bažnyčios remontas kainuos 1,5 mln. eurų.
Arkivyskupija papildomo finansavimo ieško Kauno savivaldybėje, taip pat planuoja kreiptis į Kultūros ministeriją. K. Kėvalas pripažino, kad pinigų paieška tapo rimtu iššūkiu.
Neaišku ir tai, ar darbus pavyks užbaigti per numatytus dvejus metus, kaip reikalaujama pagal Europos Sąjungos finansavimo sąlygas. A. Prikockienė nurodė, kad dėl naujų radinių projektą teks koreguoti, kad būtų galima išsaugoti tai, kas rasta.
K. Kėvalas teigė, jog kol kas dar nėra aišku, kaip pavyks įveikti šį iššūkį, nes atradimai iš esmės išderino numatytą darbų eigą.
Tikimasi, kad atnaujinta Švenčiausio Sakramento bažnyčia ateityje bus naudojama ne tik tikinčiųjų reikmėms, bet ir meniniams projektams.
