Naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ apmokestinimas viršpelnio mokesčiu galėtų pakeisti Lietuvos santykius su Lenkijos valstybės valdoma įmone. Lietuvoje ji vykdo beveik milijardo eurų vertės investicijas ir yra vienas didžiausių darbdavių, teigia premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Lenkija anksčiau nusprendė apmokestinti naftos koncernų viršpelnius, o gautas lėšas skirti benzino ir dyzelino kainoms mažinti. Premjero Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė iš šio mokesčio surinktais pinigais planuoja finansuoti naują degalų kainų mažinimo priemonių paketą.
Penktadienį Mažeikiuose žurnalistams M. Sinkevičius sakė, kad Lietuva atidžiai stebi Lenkijos veiksmus, tačiau abiejų šalių santykiai su „Orlen“ nėra vienodi. Jo teigimu, Lietuvoje veikianti gamykla įgyvendina milžiniškas investicijas, kurių vertė siekia beveik milijardą eurų, o ateityje numatoma investuoti ir daugiau nei milijardą.
Premjeras taip pat teigė manantis, kad sprendimas dėl investicijų buvo priimtas ankstesnėms Vyriausybėms iš anksto aptarus mokestinę aplinką. Todėl bet koks jos pokytis dabar galėtų lemti kitokį santykį su bendrove.
Vertinant viršpelnio mokesčio galimybę, pasak M. Sinkevičiaus, reikėtų atsižvelgti ne tik į tai, kiek lėšų galėtų būti surinkta į biudžetą. Svarbi ir „Orlen“ reikšmė Lietuvai – bendrovė yra stambus darbdavys, o jos veikla taip pat susijusi su tarptautiniais santykiais ir kaimynyste.
Preliminarūs skaičiavimai dėl galimo mokesčio poveikio valstybės biudžetui kol kas labai skiriasi. Pasak premjero, pajamų gali apskritai nebūti, o palankiausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.
Šį klausimą toliau nagrinėja prie Vyriausybės suburta darbo grupė. M. Sinkevičius taip pat planuoja situaciją aptarti su bendrovės vadovais ir išsiaiškinti, kokių sprendimų ketina imtis Lenkija.
Lenkijoje viršpelnio mokestis „Orlen“ buvo tapęs politinio ginčo tarp vyriausybės ir prezidento objektu. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.
