Baimė vienaip ar kitaip pažįstama daugeliui žmonių. Ji gali atsirasti po stipraus sukrėtimo, o kartais pasirodyti be aiškios priežasties. Vienais atvejais baimė suaktyvina ir padeda pasiruošti galimam pavojui, kitais – ima trukdyti kasdieniam gyvenimui: nuo prakaituojančių delnų iki sprendimo visiškai nebeišeiti iš namų.
Apie baimių ir fobijų skirtumus, jų kilmę bei galimus įveikimo būdus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, VU Medicinos fakulteto profesorius Dr. Arūnas Germanavičius.
Kada baimė tampa fobija?
Pasak profesoriaus, baimė ir fobija yra glaudžiai susijusios, tačiau skiriasi jų stiprumas ir poveikis žmogaus gebėjimui funkcionuoti, mąstyti, dirbti bei atlikti įprastus kasdienius veiksmus.
Įprasta baimė ne visada yra žalinga. Ji gali paskatinti žmogų mobilizuotis, numatyti galimus neigiamus įvykius, planuoti gynybą ir taip apsisaugoti. Specialistas pabrėžė, kad baimė yra svarbus evoliucinis veiksnys, padėjęs žmonijai išlikti.
Fobija prasideda tuomet, kai nerimas viršija žmogaus galimybes su juo susidoroti ir ima daryti neigiamą poveikį gyvenimui.
Kai kurios baimės gali būti paveldimos
Mokslininkai iki šiol neturi vieno atsakymo, iš kur tiksliai atsiranda įvairios baimės. Vis dėlto tyrimai rodo, kad dalis jų gali turėti genetinį pagrindą ir būti paveldimos.
Kaip pavyzdį A. Germanavičius pateikė agorafobiją – baimę būti atviroje vietoje, tarp kitų žmonių, kai žmogus jaučiasi stebimas arba mano, kad prireikus negalės greitai pasišalinti. Anot jo, būtent ši baimė turi didžiausią tikimybę būti susijusi su paveldimumu ar genetiniais veiksniais.
Agorafobija gali atsirasti net tada, kai žmogus nėra patyręs jokio konkretaus įvykio, kuris galėtų ją paaiškinti. Tokia baimė dažnai pasireiškia paauglystėje, tačiau skirtingos baimės gali išryškėti ir kitais gyvenimo etapais. Specialistas taip pat neatmetė ryšio su senėjimu: laikui bėgant gali suaktyvėti tam tikri genai.
Agorafobija gali visiškai apriboti gyvenimą
Profesorius pažymėjo, kad dauguma fobijų, palyginti su kitais psichikos sutrikimais, žmogaus neįgalina. Tačiau agorafobija gali turėti itin skaudžių pasekmių.
Dėl nepagrįstos baimės žmogus palaipsniui ima vengti įvairių aplinkų, jo judėjimo ir veiklos galimybės vis labiau mažėja. Galiausiai jis gali visiškai izoliuotis namuose ir bijoti iš jų išeiti.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. galima rasti TV3 televizijos YouTube kanale.
Laidoje taip pat nagrinėjamos šios temos:
- 00:00 – laidos temų ir pašnekovo pristatymas;
- 01:30 – ar baimė ir fobija yra skirtingi dalykai;
- 03:00 – ar baimės gali būti paveldimos;
- 07:45 – ar pasakos apie raganas ir kitus blogiečius daro neigiamą įtaką;
- 11:10 – kas yra agorafobija ir kokius pavojus ji kelia;
- 17:05 – kokias baimes kelia naujienų srautas;
- 22:50 – ar reikia pažiūrėti savo baimei į akis;
- 27:45 – kaip susitvarkyti su baimėmis ir nerimu.
