2017-ųjų vasarą Gabrielius Maldūnas paskelbė baigiantis krepšininko karjerą ir pradėsiantis dirbti banke. Vis dėlto JAV įgytą ekonomisto diplomą jis pagal profesinę paskirtį panaudojo trumpai – jau tų pačių metų rugsėjį sugrįžo į krepšinį.
Lietuvio karjeros kryptį pakeitė Ramūno Cvirkos kvietimas į Kėdainių „Nevėžį-Paskolų klubą“. Maldūnas iki šiol treneriui už tai dėkingas.
Po dviejų sezonų Kėdainiuose aukštaūgis persikėlė į Panevėžio „Lietkabelį“, kuriame rungtyniauja iki šiol. 33-ejų krepšininkui tai jau dešimtasis sezonas iš eilės Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“.
Dabar Maldūnas apie pasitraukimą iš krepšinio nebegalvoja. Jo teigimu, kartą paleidęs sportą ir vėliau į jį sugrįžęs, jis suprato, kad antrą kartą to daryti nebereikia.
Sprendimas priimtas vos per savaitę
Prisimindamas laikotarpį, kai paskelbė apie karjeros pabaigą, Maldūnas sako, kad jis atrodo ir tolima praeitis, ir visai nesenas etapas. Tą vasarą jau bus praėję dešimt metų.
Iki grįžimo į Lietuvą krepšininkas devynerius metus praleido užsienyje: septynerius JAV ir dvejus Ispanijoje. Jis norėjo grįžti namo, tačiau po neįspūdingo sezono Ispanijoje Lietuvos klubai jo kaip žaidėjo nepageidavo.
Tuo metu Maldūnas sulaukė pasiūlymo iš banko, kuriame buvo atlikęs praktiką. Atsilaisvinus darbo vietai, jis buvo pakviestas prisijungti prie komandos. Kadangi norėjo grįžti į Lietuvą ir nemėgo neapibrėžtumo, sprendimą priėmė vos per savaitę.
Krepšininkas pripažįsta, kad dabar šį žingsnį vertina kaip galbūt pernelyg skubotą. Tačiau savo sprendimo nesigaili, nes, jo manymu, gyvenimas vis tiek nuvedė ten, kur jis turėjo būti.
Maldūnas taip pat neslepia, kad tuo metu iki galo nesuvokė, ką reikštų atsisveikinimas su sportu. Jo gyvenimas nuo septynerių metų buvo susijęs su krepšiniu, todėl tik vėliau galėjo tinkamai įvertinti tokio sprendimo reikšmę.
Už sugrįžimą dėkingas Ramūnui Cvirkai
Didžiausią padėką už galimybę tęsti karjerą Maldūnas skiria Ramūnui Cvirkai. Dar prieš išvykdamas į Ispaniją jis buvo apsilankęs Kėdainių klubo peržiūroje. Treneris žaidėją įsidėmėjo, tačiau tuomet Maldūnas pasirinko Ispanijos pasiūlymą.
Po dvejų metų Cvirka jį vėl pakvietė į Kėdainius. Maldūno vertinimu, toks sutapimas nebuvo atsitiktinis. Trenerį jis prisimena šiltai ir vertina už tiesumą bei tai, kad šis nevengdavo atvirai pasakyti, kas jam patinka, o kas – ne.
Studijos suteikė daugiau nei diplomą
Maldūnas teigia, kad mokslų svarbą nuo mažens pabrėžė šeima. Panevėžio Balčikonio gimnazijoje, vienoje geriausių Lietuvos mokyklų, jis mokėsi gerai, o vėliau į JAV išvyko pirmiausia dėl galimybės įgyti diplomą ir kartu tęsti krepšininko karjerą.
Jo nuomone, tuo metu Lietuvoje suderinti aukšto lygio sportą ir studijas buvo labai sunku, beveik neįmanoma. Apie dabartinį jaunų žaidėjų išvykimą į NCAA krepšininkas sako vertinantis nevienareikšmiškai: šiandien kai kuriuos labiau vilioja geresnės sąlygos ir pinigai.
Vis dėlto pats Maldūnas džiaugiasi, kad jo studijų metu finansiniai pasiūlymai nebuvo tokie svarbūs. JAV jis įgijo ne tik žinių, bet ir kultūrinės patirties, kuri, jo teigimu, liks visam gyvenimui.
Jauniems žaidėjams, planuojantiems vykti į NCAA, jis pataria rinktis universitetą, kuriame jų iš tiesų reikia. Maldūno manymu, ankstyvame amžiuje nereikėtų aklai vaikytis pinigų, nors kai kuriems sportininkams jie gali tapti reikšminga gyvenimo galimybe, jei bus panaudoti protingai.
Baigtos ekonomikos studijos jam šiandien nepadeda konkrečiomis profesinėmis žiniomis tiek, kiek gyvenimiškais įgūdžiais. Universitetas, pasak krepšininko, išmokė bendrauti, vykdyti užduotis, ieškoti informacijos, dirbti komandoje ir rašyti.
Ateitį Maldūnas sieja su sportu
Nors krepšininko karjera jau artėja prie antrosios pusės, Maldūnas save ateityje vis dar mato sporto srityje. Lietuvos sporto universitete jis baigė sporto edukologijos magistrą, jau kelerius metus organizuoja vaikų stovyklas ir tikisi rasti savo vietą krepšinio pasaulyje.
Jis neatmeta darbo administravimo ar vadybos srityse, tačiau kol kas savęs nemato treneriu. Maldūnui svarbus stabilumas, o trenerio darbas, jo vertinimu, ne visada jį suteikia. Be to, dirbant su vaikais reikia daug kantrybės.
Kalbėdamas apie tinkamą momentą baigti karjerą, Maldūnas sako, kad atsakymas slypi paties žaidėjo jausmuose. Kol prieš rungtynes išlieka jaudulys ir jaučiami „drugeliai pilve“, pasitraukti, jo nuomone, dar nereikia. Karjerą verta baigti tada, kai žaidimas tampa tik darbu ir prarandamas noras rungtyniauti.
Paties Maldūno atveju šis jausmas kol kas neišnyko – prieš kiekvieną mačą jis vis dar jaudinasi, todėl krepšinio tęsti neketina atsisakyti.
