Apie maitinimą vienoje iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kavinių jau buvau rašęs. Rudenį vėl apsilankęs šioje gydymo įstaigoje nusprendžiau apžvelgti F korpuse veikiančią maitinimo vietą „La Santa“.
Pirmiausia dėmesį patraukė pats pavadinimas. „La Santa“ – itališkas žodžių junginys, reiškiantis „šventoji“. Apžvalgos autorius svarstė, kodėl Santaros klinikose esančiai valgyklai pasirinktas nelietuviškas pavadinimas, nors jo manymu, lietuvių kalboje taip pat būtų galima rasti tinkamų ir gražių žodžių.
Jo teigimu, dar būtų galima suprasti nelietuviškus pavadinimus senamiesčio restoranuose, tačiau Santaros klinikose didžioji dalis lankytojų, pacientų ir darbuotojų yra lietuviai arba žmonės, privalantys mokėti lietuvių kalbą.
Kritikos sulaukė ir aptarnavimas. Prie maisto dalinimo vietos dirbusios moterys, pasak autoriaus, nesuprato lietuviškai ir primygtinai prašė kalbėti rusiškai. Jis kėlė klausimą, ar aptarnavimo srityje dirbantiems žmonėms nebereikia mokėti valstybinės kalbos, taip pat svarstė, ar darbuotojoms, kol jos išmoktų lietuvių kalbą, nebūtų tinkamesni darbai, kuriuose reikia mažiau bendrauti.
Kainos nedidelės, tačiau čekis sukėlė klausimų
„La Santa“ veikia savitarnos principu: lankytojai patys pasiima sriubą, pagrindinį patiekalą ir garnyrą. Kainos, autoriaus vertinimu, nėra didelės, tačiau jis teigė nepastebėjęs lentelės su patiekalų kainomis, todėl pagal čekį jam buvo sunku suprasti, kaip apskaičiuota galutinė suma.
Jo dėmesį patraukė ir tai, kad už garnyrą buvo, regis, paskaičiuota tik vieną kartą, nors per dvi lėkštes buvo trys daržovių porcijos. Panašiai, anot jo, nutiko ir su grybų padažu – vietoje dviejų porcijų čekyje nurodyta viena.
Valgykloje buvo daug žmonių, todėl rasti laisvą vietą nebuvo paprasta. Dėl gausaus lankytojų srauto autoriui taip pat buvo sudėtinga padaryti daugiau nuotraukų ar vaizdo įrašų.
„Minestrone“ sriuboje pasigedo makaronų
Užsisakęs itališką daržovių ir makaronų sriubą „Minestrone“, autorius joje rado įvairių daržovių, tarp jų – cukinijų ir daug bulvių. Vis dėlto makaronų, jo teigimu, nebuvo matyti nė vieno.
Apžvalgos autorius svarstė, kad informacija apie sriubos sudėtį, įvesta į kasos aparato programą, galėjo nepasiekti ją virusių darbuotojų. Jis taip pat teigė, kad vietoje šio patiekalo mieliau būtų rinkęsis ukrainietiškus barščius, kuriuose bent būtų buvęs mėsos gabaliukas.
Geriausiai iš trijų ragautų patiekalų jis įvertino ilgai keptą sprandinę. Mėsa, pasak jo, buvo minkšta ir sultinga, todėl grybų padažo jai esą net nereikėjo. Šį patiekalą jis pavadino vykusiu ir skaniu.
Kur kas prasčiau įvertintas kiaulienos šnicelis. Kad jis pagamintas iš kiaulienos, autorius suprato tik peržiūrėjęs čekį po pirmojo kąsnio. Jo teigimu, maltos masės skonis priminė ne mėsą, o pats gaminys buvo per sūrus.
Autorius svarstė, kad jei šnicelis su garnyru ir padažu kainavo 3,50 euro, nedidelę kainą galima suprasti. Jo manymu, už tokį patiekalą prašyti daugiau būtų netinkama.
Gėrimas taip pat nuvylė. Tikėjęsis kompoto, autorius, kaip pats rašė, paragavo vandeniu skiesto sirupo, kuris sutraukė burną ir kuriam laikui prislopino skonio pojūčius. Jis ironiškai pastebėjo, kad toks gėrimas galėtų būti derinamas su maltos kiaulienos šniceliu.
Apžvalgos pabaigoje autorius teigė, kad Santaros klinikos yra Lietuvos medicinos „šventovė“, todėl jose veikiančioje „Šventojoje“ neturėtų būti abejonių keliančių gėrimų ar šnicelių. Jis taip pat džiaugėsi, kad neparagavo žuvies maltinių, nes bijojo, kokių klausimų dėl jų sudėties galėtų kilti paragavus.
Maistą „La Santa“ autorius įvertino 3 balais iš 5. Jis teigė, kad patalpos švarios, tvarkingos ir jaukios, tačiau reikėtų daugiau dėmesio skirti maisto kokybei bei gaminti tai, kas geriausiai pavyksta.
Autorius taip pat pažymėjo, kad įstaigą vadina valgykla, nors viešai ji pristatoma kaip kavinė. Jo nuomone, savitarnos ir padėklų sistema labiau būdinga valgyklai.
„La Santa“ atstovai paaiškino sriubos ir šnicelio sudėtį
Po apžvalgos naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „La Santa“ dėl komentaro. VUL Santaros klinikų komunikacijos tarnybos vadovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė teigė, kad įstaigai svarbi kokybė ne tik teikiant medicinos paslaugas, bet ir organizuojant pacientų bei darbuotojų maitinimą.
Pasak jos, sprendimas įkurti kavinę buvo priimtas siekiant sudaryti sąlygas ligoninės darbuotojams, pacientams ir jų artimiesiems kokybiškai bei už prieinamą kainą pavalgyti, trumpam atsikvėpti ir susitikti.
„La Santa“ kasdien apsilanko daugiau kaip tūkstantis žmonių. Joje veikia savitarna, o kasdien besikeičiančiame meniu siūlomi mėsos, vegetariški ir veganiški patiekalai. Santaros klinikų darbuotojams taikoma 20 proc. nuolaida, o kompleksiniai pietūs jiems kainuoja 3,60 euro.
Kavinės pavadinimą, pasak atstovės, išrinko patys Santaros klinikų darbuotojai. Iš daugybės pasiūlymų daugiausia balsų surinko „La Santa“, nes šis pavadinimas bendruomenei siejasi su Santaros klinikomis, Santariškėmis ir vieta, kurioje žmonės dirba.
Įstaigos atstovė taip pat paaiškino, kad kavinėje dirba skirtingų tautybių žmonės, tarp jų – ukrainiečiai. Klientai aptarnaujami lietuviškai, nors darbuotojai tarpusavyje gali bendrauti ir kitomis kalbomis.
„Minestrone“ sriubos pagrindą, anot „La Santa“, sudaro daržovės, o kaip papildomas ingredientas naudojami „Orzo“, arba „Risoni“, makaronai. Jie yra labai smulkūs ir primena ryžių grūdelius, todėl, įstaigos manymu, galėjo būti nepastebėti.
Šnicelis gaminamas iš kiaulienos pagal patvirtintas technologines korteles. Įstaiga pripažino, kad druska gaminyje galėjo pasiskirstyti netolygiai.
Dėl gėrimo sudėties „La Santa“ nurodė, kad sirupai nenaudojami. Gėrimas gaminamas iš citrusinių vaisių, cukraus ir virinto vandens.
Įstaigos teigimu, po viešai paskelbtos apžvalgos ji sulaukė ir daug teigiamų Santaros klinikų darbuotojų, pacientų bei lankytojų atsiliepimų. Žmonės dėkojo už maistą, kainas ir aptarnavimą, o kai kurie pabrėžė, kad „La Santa“ jiems yra ne tik vieta pavalgyti, bet ir erdvė atsikvėpti ar pabendrauti.
Atstovė pripažino, kad ne viskas gali būti tobula, tačiau pabrėžė pagarbos ir geranoriškumo svarbą. Jos teigimu, galimybė darbo vietoje nebrangiai ir kokybiškai pavalgyti yra viena iš darbuotojų gerovės dalių, todėl tokia siekiama kurti ir „La Santa“ – prieinamą, jaukią bei bendruomenei savą vietą.
