Vyriausybė trečiadienį pritarė sprendimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokėti 31,5 mln. eurų vertės viršsutartines sveikatos priežiūros paslaugas, kurias įstaigos suteikė trečiąjį šių metų ketvirtį.
Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis Ministrų kabineto pasitarime ragino pritarti visų viršsutartinių paslaugų apmokėjimui pagal galiojančią tvarką ir toliau laikytis nuoseklios praktikos.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, trečiąjį ketvirtį apmokama suma yra 29 proc. mažesnė nei antrąjį ketvirtį. Tuo metu virš sutartyse numatytų apimčių buvo suteikta paslaugų už 44,4 mln. eurų, o pirmąjį ketvirtį – už 40,6 mln. eurų.
Didžiausią dalį – 13 mln. eurų – sudaro viršsutartinės gydytojų specialistų konsultacijų, dienos stacionaro, dienos ir ambulatorinės chirurgijos, taip pat ambulatorinės bei pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos.
Dar beveik 9 mln. eurų vertės paslaugų teko prioritetinėms gydytojų specialistų konsultacijoms, skubiajai medicinos pagalbai ir stebėjimui, prioritetinėms stacionarinėms aktyviojo gydymo bei medicininės reabilitacijos paslaugoms.
SAM skelbia, kad metų pradžioje PSDF biudžeto rezervas siekė 940 mln. eurų. Rizikos valdymo daliai iš šios sumos buvo numatyta 875 mln. eurų.
Pirmojo ir antrojo ketvirčių viršsutartinėms paslaugoms jau panaudota apie 85 mln. eurų. Šiuo metu nepaskirstytų rizikos valdymo lėšų likutis sudaro 790,3 mln. eurų, iš kurių 9,4 mln. eurų planuojama skirti valstybės PSDF biudžetui deleguotoms funkcijoms finansuoti.
Po 31,5 mln. eurų skyrimo trečiojo ketvirčio paslaugoms apmokėti, rizikos valdymo lėšų likutis sumažėtų iki 749,4 mln. eurų.
Faktiškai trečiąjį ketvirtį virš sutarčių sveikatos priežiūros įstaigos suteikė paslaugų už 50,3 mln. eurų. Vis dėlto apmokėti bus galima tik 63 proc. šios sumos, nes 16,8 mln. eurų viršijimas kitų aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų sutartyse nėra kompensuojamas.
Patikros atskleidė nedidelę žalą
Rugpjūčio pabaigoje Vyriausybė pavedė SAM kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) patikrinti gydymo įstaigas, kurios per pirmąjį pusmetį daugiausia viršijo sutartyse numatytas paslaugų apimtis.
VLK patikrino 10 įstaigų, sutartis per pirmąjį pusmetį viršijusių daugiau kaip 50 proc. ir daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Ministerija teigia, kad sisteminių pažeidimų per patikrinimus nenustatyta.
Nors faktinės paslaugų apimtys sutartis vidutiniškai viršijo 82 proc., nustatyta žala siekė tik 1,2 proc. paslaugų vertės – 27,9 tūkst. eurų. SAM pabrėžia, kad vien sutarčių viršijimas laikomas rizikos požymiu, tačiau savaime nereiškia pažeidimo ar nepagrįsto PSDF lėšų naudojimo.
Didžiausia rizika nustatyta gydytojų specialistų konsultacijų srityje, todėl šių paslaugų stebėsena bus stiprinama.
Be to, VLK išankstinės kontrolės priemonėmis per pirmąjį pusmetį užkirto kelią daugiau kaip 3,25 mln. eurų nepagrįstoms PSDF išlaidoms.
Seimas spalį ėmėsi teisės aktų pataisų, kuriomis siekiama įteisinti pinigines baudas gydymo įstaigoms už PSDF biudžetui padarytą žalą.
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti naują poveikio priemonę – piniginę baudą, kurią VLK direktorius galėtų skirti už pažeidimus, susijusius su iš PSDF apmokamų paslaugų, vaistų ir medicinos priemonių teikimu.
