Žuvies ir jūros gėrybių sektoriaus ekspertas Andrius Radzevičius, Žinių radijo laidoje „Kas lėkštėje?“ kalbėjęs su dietiste ir „Arimex“ ambasadore Ugne Radzevičiene, ragina pirkėjus vertinant žuvį neapsiriboti kaina ar patraukliais užrašais ant pakuotės. Jo teigimu, daug svarbiau išsiaiškinti produkto kilmę, sugavimo būdą ir sudėtį.
A. Radzevičius rekomenduoja pirmiausia perskaityti etiketę: joje galima sužinoti, iš kur žuvis atkeliavo, ar ji laukinė, ar užauginta akvakultūros ūkyje, taip pat – kur ir kaip sugauta. Ši informacija, pasak eksperto, dažnai pasako daugiau nei aukštesnė kaina ar patrauklus pakuotės dizainas.
Vien žodžio „žuvis“ nepakanka
Renkantis produktą verta iškart atkreipti dėmesį, ar žuvis sugauta laukinėje gamtoje, ar užauginta ūkyje. Pats ekspertas pirmenybę teikia laukinei žuviai. Apie tokią kilmę gali rodyti etiketėje esantys įrašai „gaudyta kabliais“, „gaudyta tinklais“ ar „sužvejota“.
U. Radzevičienė pabrėžia, kad bendro patarimo valgyti daugiau žuvies nepakanka. Jei vartotojas atkreipia dėmesį tik į patį produktų grupės pavadinimą, jis gali pasirinkti rūkytą, stipriai sūdytą ar gausiai perdirbtą žuvį su įvairiais priedais ir vis tiek manyti, kad renkasi sveikatai palankų maistą. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, kad valgoma žuvis, bet ir kokia ji yra bei kaip paruošta.
Etiketėje verta rasti FAO rajono numerį
A. Radzevičius taip pat siūlo tikrinti FAO žvejybos rajoną. Šis numeris nurodo pasaulio regioną, kuriame žuvis buvo sugauta.
Lietuvos vartotojams ekspertas pirmiausia rekomenduoja atkreipti dėmesį į FAO 27 rajoną – Šiaurės Rytų Atlanto regioną, kuriam priklauso ir Barenco jūra bei kiti Šiaurės Atlanto vandenys. Kaip kitą galimą pasirinkimą jis nurodo FAO 21 rajoną.
Pasak A. Radzevičiaus, Baltijos šalių gyventojams tinkamas orientyras galėtų būti FAO 27, nes tai šiaurinis regionas, nutolęs nuo miestų, pramonės, gamybos ir taršos. Nenorintiems gilintis į skirtingas žuvų rūšis jis siūlo paprastą taisyklę: etiketėje ieškoti žodžio „sužvejota“, patikrinti sugavimo būdą ir FAO rajoną.
Lašišos kaina negarantuoja geresnės kokybės
Ekspertas taip pat abejoja įsitikinimu, kad brangesnė žuvis visada yra geresnė. Jo teigimu, silkė, stinta ar kita nebrangi žuvis gali būti laukinė ir tapti sveikatai palankiu pasirinkimu, nors ją paruošti kartais būna sudėtingiau nei lašišą. Kaina, pasak jo, savaime neparodo produkto kokybės.
U. Radzevičienė pastebi, kad žmonės, norėdami investuoti į sveikatą, dažnai renkasi lašišą, nes ši žuvis ilgą laiką pristatoma kaip itin vertinga. Vis dėlto šalia esantis menkės gabalėlis taip pat gali būti alternatyva. Svarbu tik išsiaiškinti jo kilmę – dietistė nerekomenduotų rinktis Baltijos jūroje sugautos žuvies.
Jos teigimu, Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, todėl vertinant žuvį būtina atsižvelgti ne tik į rūšį, bet ir į regioną, iš kurio ji atkeliavo.
Atšaldyta žuvis nebūtinai pranašesnė už šaldytą
Pirkėjai neretai mano, kad atšaldyta žuvis yra vertingesnė už šaldytą, tačiau A. Radzevičius ragina šaldymo nevengti. Jo teigimu, šaldant pasikeičia ląstelių struktūra, todėl atitirpusi žuvis gali būti puresnė.
Vis dėlto kartą atšildytos žuvies jis nerekomenduoja užšaldyti dar kartą. Taip pat svarbu laikytis tinkamų laikymo sąlygų: žuvis yra jautrus produktas, greitai reaguojantis į sąlytį su deguonimi. Todėl šviežią žuvį parsivežus namo geriausia kuo greičiau paruošti ir suvartoti.
Gera žaliava gali būti sugadinta priedais
U. Radzevičienė ragina vertinti ne tik žuvies rūšį ir kilmę, bet ir tai, kaip produktas buvo apdorotas. Jos teigimu, gera žaliava gali būti pabloginta pridedant įvairių ingredientų arba žuvį apvoliojant džiūvėsėliuose.
Dietistė atkreipia dėmesį, kad net perkant menkę sudėtyje galima rasti gliukozės ar maltodekstrino. Dėl to, pasak jos, prieš perkant visada verta perskaityti visą produkto sudėtį.
Laidos vedėja rekomenduoja žuvį į mitybą įtraukti bent du kartus per savaitę, tačiau pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į individualią žmogaus situaciją. A. Radzevičius priduria, kad kuo mažiau kokybiška žuvis papildomai apdorojama, tuo geriau atsiskleidžia jos skonis, todėl siūlo ją paragauti tiesiog su druska.
„Ekologiška“ nebūtinai reiškia laukinę
Dar vienas pirkėjų dėmesį pritraukiantis užrašas – „ekologiška“. Tačiau A. Radzevičius pabrėžia, kad ekologiška lašiša nebūtinai yra sugauta laukinėje gamtoje. Ji gali būti užauginta akvakultūros ūkyje, laikantis ekologinei gamybai nustatytų reikalavimų.
Eksperto teigimu, žodis „ekologiška“ vartotojui gali sudaryti įspūdį, kad produktas automatiškai yra labai geras pasirinkimas, tačiau vien šiuo užrašu pasikliauti nereikėtų.
Perkant žuvį specialistai pataria patikrinti, ar ji laukinė, ar auginta ūkyje, kur ir kokiu būdu sugauta, koks nurodytas FAO žvejybos rajonas ir kokių papildomų ingredientų atsirado produktą apdorojant.
