Rusija nebesitiki, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugebės priversti Ukrainą priimti Maskvai palankų taikos susitarimą. Todėl po JAV rinkimų Kremlius gali suaktyvinti išpuolius prieš Ukrainą, skelbia „Bloomberg“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Leidinio teigimu, jei po kadencijos vidurio rinkimų susilpnėtų D. Trumpo politinės pozicijos, tai galėtų reikšmingai paveikti tolesnę Rusijos karo prieš Ukrainą eigą.
Maskva ketina ieškoti galimybių toliau švelninti JAV sankcijas ir įtikinti D. Trumpą, kad Jungtinės Valstijos bei Rusija gali bendradarbiauti dar nepasibaigus karui Ukrainoje. Vis dėlto mažai tikėtina, kad susilpnėjęs JAV prezidentas imtų aktyviau remti Ukrainą ir Europą, jei Respublikonų partija Kongreso rinkimuose pralaimėtų demokratams.
„Bloomberg“ pažymi, kad tokiu atveju D. Trumpui galėtų būti sunkiau spausti Volodymyrą Zelenskį sutikti su susitarimu. Tai savo ruožtu galėtų suteikti V. Putinui daugiau laisvės stiprinti atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Kaip primena leidinys, lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje numatytas Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų taikos derybų atnaujinimas. Tačiau V. Putinas kol kas neparodė, kad būtų pasirengęs atsisakyti griežtų reikalavimų dėl Ukrainos teritorijų.
Su situacija susipažinusių asmenų teigimu, Kremlius nebetiki D. Trumpo galimybėmis priversti Ukrainą sudaryti taiką Rusijos sąlygomis. Šis vertinimas, pasak pašnekovų, stiprina V. Putino pasiryžimą vilkinti karą, intensyvinti išpuolius prieš Ukrainą ir didinti spaudimą jos Europos sąjungininkėms.
V. Putinas ir D. Trumpas taip pat gali susitikti Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime. Šiam renginiui šį mėnesį pirmininkaus Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Toks susitikimas suteiktų Rusijos prezidentui dar vieną progą mėginti palenkti D. Trumpą į savo pusę.
Informuoti šaltiniai nurodo, kad susitikime nedalyvautų nei Ukraina, nei jos Europos sąjungininkės. Be to, Maskvoje nesitikima, kad jis lemtų reikšmingą proveržį.
„Bloomberg“ taip pat rašo, kad po nesėkmingo ankstesnio V. Putino ir D. Trumpo susitikimo Aliaskoje 2025 m. rugpjūtį Rusija 2026-aisiais karinėms reikmėms skyrė beveik 60 mlrd. JAV dolerių, arba apie 51,6 mlrd. eurų, daugiau. Iš viso karinės išlaidos išaugo iki maždaug 200 mlrd. JAV dolerių, arba apie 172 mlrd. eurų.
Pagal biudžeto projektą 2027 metais Rusija ketina skirti panašią sumą. Tai rodo, kad Maskva ruošiasi ilgai trunkančiam karui ir atsisakė pastangų riboti karines išlaidas.
Tuo metu Abu Dabyje planuojamoms taikos deryboms gali kilti grėsmė, jei po rinkimų D. Trumpas įvykdys grasinimus atnaujinti JAV smūgius Iranui.
Londono saugumo ir gynybos analitinio centro RUSI tyrėja Emily Ferris įspėja, kad tokiu atveju D. Trumpas gali nukreipti dėmesį nuo Ukrainos į Iraną, ypač jei Rusija ir toliau laikysis savo teritorinių reikalavimų.
Anot jos, tai galėtų kelti grėsmę JAV karinei pagalbai Ukrainai, nes Vašingtonas galėtų nuspręsti šias lėšas panaudoti veiksmams prieš Iraną arba Izraelio oro gynybos sistemoms stiprinti.
Rusija smogė Ukrainos energetikos sistemai
Bendrovė „Ukrenergo“ pranešė, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos daugiau nei 20 kartų tyčia atakavo energetikos objektus ir panaudojo precedento neturintį kiekį smogiamųjų priemonių. Dėl šių veiksmų energetikos infrastruktūra patyrė didelę žalą.
Apie apgadintus energetikos objektus pranešta dešimtyje regionų: Vinicos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Žytomyro, Rivnės, Odesos, Černihivo, Černivcių, Chmelnyckio ir Charkivo.
Rusijos apšaudymams sukėlus kritinę energetikos sistemos būklę, Kyjive laikinai sustabdytas tramvajų ir troleibusų eismas. Dalį maršrutų laikinai aptarnaus autobusai.
