Artėjant Mirusiųjų pagerbimo šventei, gamtininkai ragina kapams rinktis natūralias gėles ir žvakes bei nepersistengti su dekoracijų kiekiu. Pasak jų, taip kiekvienas galėtų prisidėti prie neperdirbamų atliekų mažinimo.
Aplinkosauginės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ atstovė Rita Grinienė pabrėžia, kad artimųjų atminimas, pagarba ir meilė nepriklauso nuo ant kapo padėtų žvakių ar puokščių skaičiaus. Ji siūlo atsineštą žvakę įstatyti į jau naudotą žvakidę ir gerai apsvarstyti, ar tikrai būtina pirkti dar vieną plastikinių gėlių puokštę. Anot jos, apsilankymas kapuose be perteklinių puošmenų būtų palankesnis gamtai.
Gamtininkai pataria rinktis bičių arba sojų vaško žvakes
Prekybos vietose dažniausiai parduodamos parafino žvakės. Parafinas yra naftos perdirbimo metu susidaranti bekvapė ir bespalvė kieta medžiaga. Ji pigi, o iš jos pagamintos žvakės dega ilgiau nei vaškinės, nes parafinas tirpsta lėčiau.
Tačiau degdamas parafinas išskiria medžiagas, panašias į tas, kurias išmeta dyzelinis variklis. Tuo metu susidaro suodžiai, kurie nusėda ant žemės, o patekę į organizmą gali kauptis kvėpavimo takuose ir plaučiuose bei užkimšti alveoles.
Parafino žvakių degimo metu taip pat išsiskiria lakiųjų organinių junginių, tarp jų – tolueno ir benzeno. Dėl to vienoje nedidelėje teritorijoje degant dideliam kiekiui tokių žvakių taršos koncentracija gali tapti labai didelė.
Siekdami sumažinti oro taršą ir galimą riziką sveikatai, gamtininkai rekomenduoja rinktis Lietuvoje pagamintas natūralaus vaško žvakes. Ypač verta atkreipti dėmesį į tas, kurios pažymėtos Saugomų teritorijų produkto ženklu – „paukšte“.
Daugiau nei dešimtmetį kiekviena Lietuvos saugoma teritorija, specialios komisijos sprendimu, gali suteikti šį ženklą išskirtiniams vietos produktams ir paslaugoms. Jis žymi darnius sprendimus, kurie saugo gamtą, puoselėja kultūrą ir prisideda prie konkrečios teritorijos gerovės bei klestėjimo.
R. Grinienės teigimu, pasirinkus Lietuvoje pagamintas bičių ar sojų vaško žvakes, galima ne tik įsigyti mažesnį anglies dioksido pėdsaką palikusį gaminį, bet ir paremti smulkiuosius gamintojus, prisidedančius prie saugomų teritorijų bei darnios regionų plėtros.
Vienkartines žvakes siūloma keisti daugkartinėmis žvakidėmis
Po Vėlinių tarp susidarančių atliekų daug būna plastikinių ir stiklinių žvakidžių su parafino likučiais. Tokios atliekos nėra perdirbamos.
Gamtininkai pataria vienkartines žvakes pakeisti patvaria daugkartine žvakide arba žibintu, kuriame vėliau būtų keičiamos tik žvakės. Toks sprendimas, jų teigimu, būtų palankesnis ne tik aplinkai, bet ir piniginei. Pakartotinai galima naudoti ir išdegusių žvakių įdėklus, o žvakidėms pritaikyti namuose turimus stiklainius.
R. Grinienė taip pat svarsto, kad ant kapo esanti augmenija ar atnešta puokštė gali tapti tam tikra apsauga nuo vėjo. Nors ji nebus tokia patikima kaip žvakidė, tai galėtų padėti sukurti šeimos tradiciją, kai tą pačią žvakę vis iš naujo uždega skirtingi giminaičiai.
Lapkričio pradžioje, atvėsus orams, kapai dažnai puošiami plastikinėmis dirbtinėmis gėlėmis. Norint tokias dekoracijas tinkamai išrūšiuoti, pirmiausia reikia atskirti tekstilės dalis, o plastiką išmesti į tam skirtą konteinerį. Vis dėlto šios puošmenos nesuyra šimtus metų.
Dėl to gamtininkai ragina plastikines gėles keisti Lietuvoje užaugintomis gyvomis ar džiovintomis gėlėmis ir eglišakiais. R. Grinienė primena, kad svarbiausia ne dekoracijų kiekis, o jų kokybė, todėl geriau rinktis vieną kokybišką puošmeną nei daugybę nereikalingų.
