Atėję vėsesni ir drėgnesni rudens orai reiškia prasidedantį šildymo sezoną. Tačiau šilumos namuose nepakanka – kūrenimas malkomis ar kitu kietuoju kuru turi būti ir saugus. Svarbu pasirūpinti ne tik kamino būkle, bet ir tinkamai pasirinkti kurą bei laikytis kūrenimo taisyklių.
Beveik 10 metų šioje srityje dirbantis kaminkrėtys Tadas Lagunovičius naujienų portalui tv3.lt pasakojo susiduriantis su įvairiomis situacijomis. Vienu atveju iš vieno kamino jam teko išvalyti net 18 kibirų suodžių. Anot specialisto, tokį užterštumą dažnai lemia pačių gyventojų klaidos, kurių galima išvengti.
Prieš pradedant kūrenti verta išsikviesti specialistą
T. Lagunovičius kaip geriausią pasiruošimą šildymo sezonui įvardija profilaktinę kamino apžiūrą dar prieš pradedant kūrenti. Specialistas gali patikrinti, ar sistema tvarkinga, ir išvalyti kaminą.
Jo teigimu, kiekvienais metais kamine susikaupia skirtingas kiekis teršalų, nes gyventojai naudoja nevienodą kurą ir kūrena skirtingai. Jei krosnis prižiūrima, o kuras naudojamas tinkamai, dažniausiai užtenka vieno kokybiško kamino valymo per metus.
Priešgaisrinė tarnyba rekomenduoja kaminą valyti du kartus per sezoną, tačiau devynerius metus šį darbą dirbantis T. Lagunovičius sako, kad vieno gero valymo paprastai pakanka. Dažnesnės procedūros reikalingos tada, kai kūrenama šlapiomis malkomis, palaikoma per žema temperatūra arba nepaisoma specialisto pastabų.
Reikia apžiūrėti ne vien kamino vidų
Patikrinti būtina ne tik kamino vidų, bet ir jo konstrukcijas. T. Lagunovičius dirba įvairaus amžiaus namuose, kuriems gali būti 50 ar net 100 metų, todėl kaminai juose neretai būna aptrupėję arba suskilę.
Atvykęs pas klientus kaminkrėtys paprastai prašo patekti į palėpę. Ši sausa erdvė ypač pavojinga tuo, kad dėl kamino įtrūkimų kilęs gaisras joje gali greitai išplisti. Jei matyti, kad kaminas nesandarus, vien tinkavimas dažniausiai tėra laikina priemonė. Pasak specialisto, patvaresnis ir saugesnis sprendimas – įrengti metalinį įdėklą.
Kamino stogelis taip pat turi privalumų ir trūkumų. Jis saugo konstrukciją nuo lietaus ir mažina drėgmės poveikį, tačiau užsikimšusiam ir užsidegusiam kaminui gali padidinti pavojų stogui. Kai kamine susikaupia daug suodžių, liepsna gali pakilti net du metrus virš kamino. Esant stogeliui, ji gali į jį atsitrenkti, o kibirkštys – pasklisti ant stogo. Be to, netinkamai įrengtas stogelis gali pabloginti trauką.
Pavojingiausios yra ne įprastos suodžių dulkės
Kūrenant kamino viduje natūraliai kaupiasi suodžiai, tačiau jų savybės gali labai skirtis. Purūs ir lengvi suodžiai susidaro kūrenant aukštoje temperatūroje, o malkos tokiu atveju turi būti sausos. Toks sluoksnis paprastai būna nedidelis ir turi mažesnę užsidegimo tikimybę.
Daug didesnę grėsmę kelia dervos, dar vadinamos blogaisiais suodžiais. Jos formuojasi naudojant šlapias malkas arba kūrenant per žemoje temperatūroje. T. Lagunovičius kritine riba laiko maždaug 60 laipsnių temperatūrą – jai nukritus žemiau, pradeda kauptis dervos.
Tokie suodžiai yra kieti ir labai degūs. Užsidegus kaminui, jie gali ilgai degti ir sukelti didelių problemų.
Į krosnį kai kurie gyventojai sumeta net šiukšles
Saugų kūrenimą lemia du dalykai: naudojamas kuras ir pats kūrenimo būdas. Kaminkrėtys pasakojo matęs, kaip žmonės į krosnis meta įvairias buitines bei stambias atliekas.
Pasitaiko atvejų, kai į krosnį įdedamas visas šiukšlių maišas. Taip, anot T. Lagunovičiaus, smarkiai skatinamas dervų kaupimasis. Krosnyse jam teko rasti ir padangų likučių.
Ypač netinkama deginti plastiką ar drabužius. Tokias atliekas reikia utilizuoti pagal nustatytą tvarką, o ne deginti, nes jos ne tik neturėtų patekti į krosnį, bet ir stipriai užteršia kaminą dervomis.
Problemų gali kilti ir naudojant iš baldinių plokščių pagamintas granules. T. Lagunovičius pažymi, kad dėl jų granulinio katilo degiklis gali tarnauti trumpiau nei kūrenant įprastomis granulėmis.
Kurį kurą verta rinktis?
Pats kaminkrėtys yra pasirinkęs granulinį katilą ir jį kūrena granulėmis. Jo teigimu, toks šildymas patogus, reikalauja nedaug priežiūros, tačiau tinkamos granulės kainuoja brangiau. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šis variantas ypač palengvina kasdienybę vyresniems žmonėms.
T. Lagunovičius pasakojo, kad jo mama granuliniu katilu naudojasi jau trejus metus ir į malkas grįžti neketina. Be to, išėmus degiklį tokį katilą galima kūrenti malkomis. Ši galimybė pravertė žiemą, kai granulių kainos buvo aukštos. Specialistui taip pat svarbu priminti apie valstybės paramą granuliniam katilui įsirengti.
Nors granulės jam atrodo geriausias pasirinkimas, finansiškai ekonomiškiausiais kuru jis vadina briketus. Juos lengva sandėliuoti, jų nereikia pjauti ar skaldyti. Po granulių, jo vertinimu, rinktis reikėtų briketus, o tik tada – malkas.
Dažna klaida tampa ir netinkamai pasirinktos malkos. Į klausimą, kokios jos geriausios, kaminkrėtys turi vieną atsakymą – sausos. Dėl didelių kuro kainų žmonės neretai paskutinę minutę įsigyja dar neišdžiūvusias malkas, kurios labiau teršia kaminą.
Didžiausia klaida – per žema kūrenimo temperatūra
T. Lagunovičiaus teigimu, tinkamiausia kūrenimo temperatūra yra 70 laipsnių, tačiau ne mažiau svarbu ją išlaikyti pastovią. Užkūrus iki 80 ar 90 laipsnių, o vėliau temperatūrą sumažinus iki 50–60 laipsnių, kamine pradeda kauptis daugiau dervų.
Tokį elgesį kartais lemia per galingas katilas. Jei namuose tampa per karšta, gyventojas sumažina kūrenimo temperatūrą, tačiau dėl to greičiau užsiteršia ir kaminas, ir pats katilas. Todėl prieš įsirengiant šildymo įrenginį verta kreiptis į specialistus, kurie įvertintų namo šiluminę varžą, plotą ir kitus parametrus.
Senose koklinėse krosnyse tiksliai palaikyti temperatūrą sudėtinga, tačiau galima išvengti smilkimo. Į pakurą nereikėtų iš karto prikrauti daug malkų – geriau dažniau įdėti po vieną ar kelias pliauskas, kad vyktų normalus degimas, o temperatūrą reguliuoti durelėmis.
Kada kaminą galima valyti savarankiškai?
Pasak T. Lagunovičiaus, patiems išvalyti kaminą galima bandyti, tačiau rezultatas priklauso nuo to, kas jame susikaupė. Įprastus purius suodžius galima pašalinti paprastu šepečiu, tačiau dervoms reikia specialių įrankių.
Jei kamine susikaupė dervų, gali padėti maždaug penkis eurus kainuojantys kamino valymo milteliai. Jie dervas susmulkina ir paverčia į morengą primenančią medžiagą, kurią vėliau lengviau pašalinti paprastu šepečiu. Vis dėlto šis būdas tinka ne kiekvienai situacijai.
Valant iš apačios taip pat galima pažeisti metalinio įdėklo jungtis. Dėl to kamine susidaro susiaurėjimas, kuriame suodžiai ima kauptis dar sparčiau.
Kamino būklę galima preliminariai įvertinti ir telefonu. T. Lagunovičius naudoja prožektorių, o susidariusią situaciją nufotografuoja. Jei nėra galimybės užlipti ant stogo, gyventojas gali pats telefonu nufotografuoti kamino vidų ir priartinęs vaizdą apžiūrėti, kiek jame susikaupė teršalų.
Saugiam šildymo sezonui svarbiausia naudoti kokybišką kurą, palaikyti tinkamą kūrenimo temperatūrą ir reguliariai prižiūrėti kaminą. Šių principų laikymasis padeda žiemą išvengti nemalonių ir pavojingų staigmenų.
