Nerimas, energijos stoka ir prislėgta nuotaika daugeliui žmonių tampa kasdienybės dalimi. Vis dėlto emocinių sunkumų nereikėtų nurašyti vien charakteriui ar trumpam nuotaikos pokyčiui – neuromokslininkai ragina į juos žvelgti kaip į rimtus smegenyse vykstančius procesus.
Laidoje „Sveikatos DNR“ viešėjusi neuromokslininkė dr. Justina Šidlauskaitė paaiškino, kas fiziškai vyksta žmogaus galvoje susidūrus su depresija ar stipriu nerimu.
Smegenys – tarsi didelė korporacija
Specialistė sveikų smegenų veiklą siūlo įsivaizduoti kaip gerai valdomą korporaciją: kiekvienas jos padalinys atlieka savo užduotį, o tarp jų palaikomas sklandus ryšys. Tačiau depresijos ir nerimo metu ši sistema pradeda strigti.
Anot J. Šidlauskaitės, kai kurie pagrindiniai „departamentai“ ima veikti prasčiau, o informacijos perdavimas tarp jų tampa ne toks efektyvus. Daugiausia problemų kyla tada, kai smegenų valdymo centras nebesugeba kontroliuoti žemesnių struktūrų siunčiamų signalų.
Prefrontalinę žievę neuromokslininkė palygino su korporacijos generaliniu direktoriumi. Depresijos ar nerimo atveju jis tarsi pasitraukia neapmokamų atostogų. Tuo metu migdolinis kūnas, atsakingas už grėsmės aptikimą, ima siųsti signalus, kad kažkas negerai, o numatytasis smegenų veiklos tinklas (angl. default mode network) taip pat suaktyvėja.
Prefrontalinė žievė nebesugeba veiksmingai sustabdyti šių signalų, todėl žmogų gali lydėti nuolatinis blogos nuojautos jausmas ir motyvacijos stoka.
Depresijoje grįžtama į praeitį, nerimo metu – į blogiausią ateitį
Numatytasis smegenų veiklos tinklas įprastai suaktyvėja ramybės metu, kai žmogus nieko konkretaus nedaro ar tiesiog svajoja. Tačiau depresijos atveju jis gali likti aktyvus ir tada, kai žmogus imasi konkrečių užduočių.
Tuomet dažnai prasideda vadinamoji ruminacija – įkyrus grįžimas prie praeities klaidų. Žmogus gali nuolat galvoti, ką padarė ne taip, prisiminti neišlaikytą egzaminą ar netinkamai ištartus žodžius. Taip negatyvios mintys įsiterpia į dabartį.
Nerimo atveju mąstymas dažniau nukrypsta į ateitį: kuriamos neigiamos prognozės ir įsivaizduojami galimi blogi scenarijai.
Neuroplastiškumas leidžia pakeisti įprastą mąstymo kryptį
J. Šidlauskaitė pabrėžė, kad smegenys visą gyvenimą išlieka neuroplastiškos – jos gali keistis ir formuoti naujus neuronų ryšius. Tačiau ilgai gyvenant hiperstreso sąlygomis neigiama reakcija tampa tarsi gerai išmintu taku žolėje: žmogus vis grįžta prie tos pačios minties, kad viskas yra blogai.
Norint išsiugdyti adaptyvesnį kelią, reikia sąmoningų pastangų. Specialistė kaip pagrindines pagalbos priemones nurodė psichoterapiją, medikamentus ir neinvazinę neuromoduliaciją.
Smegenų sveikatai kasdien taip pat svarbūs paprasti dalykai: kokybiškas miegas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas. Pasak neuromokslininkės, judėjimas smegenims veikia tarsi trąša.
Daugiau patarimų šia tema pateikiama aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
